Perkamosios galios sąskaita

Infliacija sparčiai kyla visame pasaulyje, pragyvenimas skirtinguose kampeliuose tampa vis brangesnis tiek vietiniams, tiek emigrantams. Kasmečiame žmogiškųjų išteklių milžinės „Mercer“ brangiausių miestų emigrantams sąraše šiemet atsidūrė Honkongas.

Ir nors Briuselis reitinge užima 39-ą vietą, tačiau pakilimas per šešiolika pakopų demonstruoja, kad mieste, kuriame gyvena daugybės šalių piliečiai, dirbantys ES institucijose ar tarptautinėse kompanijose, gyvenimas akivaizdžiai pabrango.

Staigų Europos sostine tituluojamo miesto pakilimą „Mercer“ sąraše lėmė didelė infliacija, prisidėjo ir euro susilpnėjimas dolerio atžvilgiu.

Darbuotojams, dirbantiems kitoje šalyje, išlaidos toje šalyje, kurioje jie gyvena ir dirba, paprastai kompensuojamos per jų gimtąją šalį. „Pragyvenimas emigrantams tapo žymiai brangesnis, o nekoreguojant jų kompensacijų indeksavimo, tai vyks jų perkamosios galios sąskaita“, – rašoma ataskaitoje.

„Emigrantai labiau linkę persvarstyti, ar tokiomis aplinkybėmis vis dar patrauklu dirbti Briuselyje“, – teigia „Mercer“.

Didėjantis antrinis darbas atskleidžia, kaip auga vadinamoji šalutinio šurmulio kultūra, maži namuose auginami verslai, kurie padeda papildyti pajamų kapšelį.

Signalas verslui

Tai, kad gyvenimas Belgijos sostinėje pabrango, taip pat gali turėti įtakos jo patrauklumui ir verslo pasaulyje. „Ilgainiui šis išlaidų padidėjimas gali paskatinti įmonę atšaukti tarptautinius darbuotojus iš Briuselio ir perkelti juos į pigesnius miestus“, – pavyzdį pateikia „Mercer“.

Pirmajame brangiausių miestų emigrantams penketuke iš karto po Honkonongo atsidūrė net keturi Šveicarijos miestai: Ciurichas, Ženeva, Bazelis, Bernas. Šeštąją sąrašo vietą užima Tel Avivas, septintą – Niujorkas, aštuntą – Singapūras, devintą – Tokijas, o dešimtuką užbaigia Pekinas.

Yra ir daugiau Europos miestų, užimančių aukštesnes vietas nei Briuselis: Kopenhaga (11 vieta), Londonas (15 vieta), Viena (21 vieta) ir Amsterdamas (25 vieta).

Tiesa, „Economist Intelligence Unit” pristatė ir savo brangiausių pasaulio miestų sąrašą. Pragyvenimo išlaidų apžvalgoje reitinguojant miestus buvo lyginimos 200 prekių ir paslaugų kainos 173-iuose miestuose. Remiantis šia metodika, pirmąją vietą šiuo metu užima Tel Avivas, jį vejasi Paryžius, o trečioje vietoje atsidūrė Singapūras.

Dirba du darbus

Grįžtant į Belgiją, naujausias „Statbel“ darbo jėgos tyrimas rodo, kad užimtumas šalyje itin aukštas – dirba 71,9 proc. 20–64 metų amžiaus žmonių. Šis skaičius kasmet ir toliau didėja. „Statbel“ ataskaitoje rašoma, kad Belgijoje niekada anksčiau nedirbo tiek daug žmonių.

Tačiau, nutolstant nuo šio vienintelio skaičiaus, statistika nebeatrodo tokia palanki. Skaičiuojama, kad daugiau nei pusė Briuselio gyventojų stengiasi sudurti galą su galu, o dauguma belgų baiminasi dėl savo perkamosios galios nuosmukio. Dirba ne tik daugiau belgų – jie apskritai daugiau dirba, kad galėtų lengviau prisitaikyti prie spėriai augančių kainų.

Smarkiai išaugo dviejuose darbuose dirbančių žmonių skaičius. 2021 m. pirmąjį ketvirtį antrąjį darbą dirbo apie 204 tūkst. žmonių. Vos po metų šis skaičius išaugo iki 265 tūkst. Dabar apie 5 proc. visų dirbančių žmonių dirba dviejuose darbuose.

Antrą darbą dirbančių belgų procentas išaugo visose amžiaus kategorijose. Įdomu ir tai, kad antrieji darbai labiausiai paplitę tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Didėjantis antrinis darbas atskleidžia kaip auga vadinamoji šalutinio šurmulio kultūra, maži namuose auginami verslai, kurie padeda papildyti pajamų kapšelį. 57,9 proc. dirbančių antrąjį darbą jame yra patys sau viršininkai.

Deja, daugeliui antrasis darbas yra būtinybė, o ne prabanga. Profesinės sąjungos, kurios praėjusį mėnesį pradėjo streiką visoje Belgijoje, tvirtina, kad šalies darbo užmokesčio indeksavimo nepakanka, jog darbuotojų atlyginimai neatsiliktų nuo sparčiai kylančių kainų.

Mažiau valgo

Vis dėlto kol kas nematant infliacijos atšalimo ženklų, „The Brussels Times“ skelbia, kad daugiau nei pusė (54 proc.) Briuselio gyventojų šiuo metu teigia vos uždirbantys pakankamai pinigų, kad kas mėnesį galėtų oriai pragyventi. Remiantis „Het Laatste Nieuws“ laikraščio apklausa, Flandrijos regione šis skaičius siekia 41 proc., o Valonijoje – 57 proc. – finansinių sunkumų turi beveik šeši iš dešimties žmonių, ir šis skaičius toliau auga.

Pusė Briuselio ir Valonijos regiono gyventojų nurodo, kad bijo nesugebėti apmokėti sąskaitų už energiją.

Be to, beveik ketvirtadalis (22 proc.) Briuselio gyventojų tikina, kad mažiau valgo, nes negali sau to leisti. Bendra „RTL Info“, „Ipsos“ ir „Le Soir“ birželio antrojoje pusėje atlikta apklausa parodė, kad vienas iš septynių belgų teigia per pastarąsias dvi savaites praleidęs kurį nors iš dienos valgių dėl finansinių problemų.

Ketvirtadalis Briuselio gyventojų dabar pasirenka mažiau išleisti kadaise buvusioms įprastoms veiklos, kad galėtų šią vasarą atostogauti.