Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka tikisi, kad Europos Sąjunga sušvelnins sankcijas Minsko režimui po jo triuškinamos pergalės sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose, kurių nelydėjo jokie didesni opozicijos protestai.

61 metų A.Lukašenka, perrinktas jau penktai kadencijai iš eilės, perspėjo opoziciją nerengti protestų, kurie galėtų sužlugdyti pastangas atsikratyti ES sankcijų, paskelbtų dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje.

Prieš balsavimą ES diplomatai sakė, kad Briuselis pasiruošęs iš naujo nagrinėti sankcijas A.Lukašenkos režimui, jeigu rinkimai praeis be didelių protestų ir „priimtinoje atmosferoje“.

Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai svarstys, ar reikia atšaukti sankcijas Baltarusijai. Sprendimas turėtų būti priimtas iki spalio 31 dienos, kai baigsis šios priemonės galiojimo terminas – tada ji turės būti pratęsta arba panaikinta, šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP.

„Norime iš naujo angažuotis su Baltarusija“, – vienas Europos šaltinis sakė prieš rinkimus.

Apsukriai veikiantis A.Lukašenka, kurį Vašingtonas praminė „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“, pastaruoju metu pagerino savo įvaizdį ES akyse, stengdamasis atsiriboti nuo Rusijos politikos.

Aiškiai mėgindamas sušvelninti Vakarų šalių kritiką, jis taip pat paleido iš kalėjimo šešis opozicijos lyderius ir pelnė santūrių pagyrimų dėl Minske surengtų keturšalių taikos derybų, mėginant išspręsti konfliktą Ukrainoje.

„Lukašenka laimėjo, bet masinių opozicijos protestų ir areštų šįkart nebuvo“, – AFP sakė idėjų kalvės „Belapan“ analitikas Aleksandras Klaskovskis.

„To pakaktų patvirtinti minimaliai pažangai šiomis sąlygomis, kad būtų toliau normalizuojami ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis ir ES“, – pridūrė jis.

Rusija, kuri finansiškai remia A.Lukašenkos režimą, atsargia stebi Minsko oportunistinio lyderio pastangas vėl susitaikyti su Vakarais.

Po to, kai įtampa ryšiuose tarp Maskvos ir Vakarų šalių pasiekė naujas aukštumas dėl Kremliaus pradėtos bombardavimo kampanijos Sirijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo esantis suinteresuotas įkurti Baltarusijoje oro pajėgų bazę.

V.Putinas pirmadienį taip pat pasveikino A.Lukašenką su „įtikinama pergale“, reikšdamas viltį, kad Baltarusijos lyderis toliau dės pastangas stiprinti abiejų šalių „strateginę partnerystę“.

„Manau, kad rinkimų kampanija buvo civilizuota, kultūringa ir rami“, – per televiziją sakė rinkimų komisijos vadovė Lidija Jermošina.

Tačiau iškilūs opozicijos lyderiai, tarp jų Nikolajus Statkevičius ir Anatolijus Lebedka sakė nepripažinsiantys rinkimų rezultatų, atkreipdami dėmesį į esą plačiai paplitusius klastojimus.

„Nelaikome rinkimais vaidinimo, surengto Baltarusijos valdžios, ir jo nepripažįstame“, – opozicijos lyderis Vladimiras Nekliajevas sakė AFP.

ES sankcijos A.Lukašenkai buvo paskelbtos 2011 metų sausį dėl žmogaus teisių pažeidimų. Kai kurios sankcijos jo režimui buvo nustatytos dar 2004 metais.

Vokietijos pozicija

Europos Sąjunga dabar gali pradėti diskusijas dėl galimybės sušvelninti sankcijas Baltarusijai, kai prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo perrinktas be didesnių incidentų, pirmadienį nurodė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris).

„Kiek mums matosi iš Berlyno, nebuvo tokių pačių su rinkimais susijusių represijų kaip anksčiau“, – F.-W.Steinmeieris sakė atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame taip pat bus tariamasi dėl seniai paskelbtų sankcijų Baltarusijai potencialaus įšaldymo.

F.-W.Steinmeieris pridūrė, kad sekmadienį Baltarusijoje įvykusių rinkimų rezultatai, kuri rodo, jog A.Lukašenka triuškinamai perrinktas penktai kadencijai iš eilės, „nebuvo staigmena“, bet pastebėjo, kad padėtis toje šalyje keičiasi.

„Šiaip ar taip, prieš rinkimus ten buvo paleisti politiniai kaliniai, – pabrėžė jis. – Štai kodėl tarsimės ... dėl sąlygų, kalendoriaus, kada sankcijos Baltarusijai galėtų būti pakeistos arba atšauktos.“