Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja paragino Vakarų šalis nepripažinti penktadienį prasidėsiančių prezidento rinkimų rezultatų.

„Atsižvelgdami į tai, kaip Rusijoje ruošiamasi balsavimui ir kaip jis organizuojamas valdant dabartinei Kremliaus administracijai ir režimui, žinome, kaip tai atrodys“, – sakė Europos Komisijos atstovas Peteris Stano (Pėteris Stanas).

„Labai sunku numatyti, kad tai būtų laisvi, sąžiningi ir demokratiški rinkimai, kuriuose Rusijos žmonės tikrai galėtų rinktis“, – pridūrė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paantrino, kad balsavimas „Rusijoje nebus laisvas ir sąžiningas“.

„Jau žinome, kad opozicijos politikai sėdi kalėjimuose, kai kurie yra nužudyti, daugelis yra tremtyje, o iš kai kurių, bandžiusių užsiregistruoti kaip kandidatai, ši teisė buvo atimta“, – sakė jis.

„Rusijoje nėra laisvos ir nepriklausomos spaudos“, – pridūrė jis.

Tris dienas truksiantis balsavimas Rusijos prezidento rinkimuose, po kurių Vladimiras Putinas beveik neabejotinai liks dar šešerius metus valdžioje, vyksta po to, kai dėl jo invazijos į Ukrainą pašlijo Maskvos ir Vakarų šalių santykiai.

Ir ES, ir NATO pasmerkė Rusijos sprendimą surengti balsavimą Ukrainos teritorijose, kurias Maskva sako aneksavusi. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas ir jų nepripažįsta.

„Rusijos bandymai organizuoti bet kokią rinkimų dalį okupuotose Ukrainos srityse yra visiškai neteisėti ir pažeidžia tarptautinę teisę“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

ES atstovas P. Stano sakė, kad balsavimas šiose srityse „nėra ir nebus pripažįstamas Europos Sąjungos“.

Pergalė kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose leis V. Putinui likti Kremliuje bent iki 2030-ųjų, tai yra ilgiau nei bet kuriam kitam Rusijos vadovui nuo Jekaterinos Didžiosios laikų XVIII amžiuje.

Nė vienam tikram opozicijos kandidatui nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.

V. Putinas oficialiai varžysis su trimis Kremliaus patvirtintais kandidatais iš jam ir jo politikai lojalių partijų.