Europos Sąjungos (ES) lyderių trečiadienį laukia rimtos derybos dėl svarbiausių postų Bendrijoje, ypač dėl to, kam bus patikėta vadovauti bloko užsienio politikai tokiu metu, kai jam tenka susidurti su gilėjančių krizių Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose iššūkiais.

Europos Parlamentui antradienį patvirtinus Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį) naujuoju Europos Komisijos pirmininku, specialiai sušauktame ES lyderių susitikime taip pat bus sprendžiama, kas vadovaus Europos Vadovų Tarybai, kuriai priklauso 28-ių bloko valstybių politiniai lyderiai ir kuri nustato ES bendrąsias politikos gaires bei prioritetus.

Taip pat gali būti, kad Bendrijos lyderiai aptars euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančios Eurogrupės, kuriai šiuo metu vadovauja Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas), klausimą.

Kalbama, kad kai kurios valstybės nori, kad Eurogrupė turėtų nuolatinį vadovą, kuris turėtų daugiau galimybių užtikrinti politikos koordinavimą euro zonoje.

Tačiau svarbiausias klausimas šiuo metu kyla dėl to, kas pakeis Didžiosios Britanijos atstovę Catherine Ashton (Ketrin Ašton) prie Europos išorės veiksmų tarnybos vairo.

C.Ashton atliko svarbų vaidmenį sprendžiant daugelį tarptautinių klausimų, pradedant Artimaisiais Rytais bei derybomis dėl Irano branduolinės programos ir baigiant Ukrainos krize.

Realiausia kandidate ją pakeisti šiuo metu laikoma Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini (Federika Mogerini).

Tačiau šiai kandidatūrai priešinasi Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija, kurios nerimauja dėl italės prorusiškos pozicijos ir kritikuoja jos menką patirtį.

Alternatyva jai galėtų būti dabartinė ES humanitarinės pagalbos komisarė Kristalina Georgijeva iš Bulgarijos, palaikanti glaudžius ryšius su centro dešiniųjų Europos liaudies partija (EPP), kuri turi didžiausią frakciją ES asamblėjoje ir kuriai taip pat priklauso J.-C.Junckeris.

Tuo tarpu Danijos vyriausybės vadovė Helle Thorning- Schmidt (Helė Torning-Šmit) laikoma realia kandidate pakeisti belgą Hermaną Van Rompuy (Hermaną Van Rompėjų) Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste.

H.Thorning-Schmidt yra centro kairiųjų politikė, tačiau pakankamai artima centro dešiniesiems, kad jos kandidatūra būtų priimtina tokiems politikos sunkiasvoriams, kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel ar Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas).

Tačiau Danija nepriklauso euro zonai, ir tai gali pakenkti H.Thorning-Schmidt galimybėms būti išrinktai.

Vis dėlto diplomatiniai šaltiniai sako, jog šis faktas nebus toks svarbus, jei viršūnių susitikime lyderiai nuspręs paskirti nuolatinį Eurogrupės vadovą. Šis postas veikiausiai atitektų ispanui Luisui de Guindosui (Luisui de Gindosui), kuriam tokiu atveju tektų pasitraukti iš Ispanijos finansų ministro pareigų.

Jei H.Thorning-Schmidt nebus paskirta Europos Vadovų Tarybos pirmininke, kitais realiais kandidatais į šį postą laikomi Airijos premjeras Enda Kenny (Enda Kenis) ir buvęs Latvijos vyriausybės vadovas Valdis Dombrovskis.

Tuo tarpu buvęs Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Rutė) laikomi liberalų favoritais.