Prioritetų klausimas

Europos mokslo ir inovacijų politika keičiasi. Globaliajame mokslo pasaulyje perbraižomi vektoriai: partneriai tampa konkurentais ir atvirkščiai. COVID-19 pandemija paskatino Europą atgauti technologinį suverenitetą ir atkurti savo pramonę, o mokslo pažanga, tikriausiai, niekada nebuvo tokia svarbi.

Europos lyderiai džiaugiasi 2020-ųjų pabaigoje pagaliau susitarę dėl 1 074,3 mlrd. eurų vertės 2021–2027 m. ES ilgalaikio biudžeto, o kartu su juo patvirtino ir ES ekonomikos gaivinimo priemonių "Next Generation EU" paketą, siekiantį 750 mlrd. eurų. Tačiau Europos mokslo bendruomenė prarijo karčią piliulę – dėl pandemijos bendrajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai "Europos horizontas" iš pradžių numatyta suma galiausiai buvo skausmingai nurėžta.

Dar vasarą vykusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo metu šios programos finansavimą nuspręsta sumažinti 13,5 mlrd. eurų, t.y. daugiau kaip 15 proc. viso "Europos horizonto" biudžeto. Europos mokslo taryba ėmėsi pastangų, siekdama įrodyti, kad pandemijos, klimato kaitos ir skaitmenizacijos eroje moksliniai tyrimai bei inovacijos yra ir išlikimo, ir progreso pagrindas. Reikšminga Europos Parlamento (EP) narių dalis palaikė tokią nuostatą, teigdami, kad "Europos horizonto" biudžetas galėtų būti papildytas bent 4 mlrd. eurų. ERC akimis, ši suma maža, tačiau tai taip pat yra pergalė.

Tyrėjų drama

Kad ir kaip būtų, Europos mokslininkai nerimsta. Jie susibūrė į iniciatyvą "Išgelbėkime Europos horizontą". Viena iš jos autorių, Belgijos Leveno katalikų universiteto mokslininkė, Marie Skłodowska-Curie veiksmų mokslo darbuotoja Nathalie Conrad atvira: pradėjus minimą iniciatyvą suskaičiuota daugybė jaunų Europos mokslininkų, kurie jaučiasi beviltiškai.

"Mokslininkai rūpinasi savo darbo sąlygomis, šokinėja nuo vieno terminuoto kontrakto prie kito, negalėdami planuoti savo tyrimų, negalėdami planuoti savo gyvenimo daugiau nei keliems mėnesiams", – pesimistinėmis nuotaikomis dalijasi ji.

Mokslininkai rūpinasi savo darbo sąlygomis, šokinėja nuo vieno terminuoto kontrakto prie kito, negalėdami planuoti savo tyrimų, negalėdami planuoti savo gyvenimo daugiau nei keliems mėnesiams.

"Dėl pandemijos Europos lyderiai nusprendė nurėžti Europos tyrimų biudžetą, tai šią situaciją dar labiau pablogins. Atvirai niekas nesitikėjo pamatyti tiek nusivylimo ir desperacijos dėl Europos mokslinių tyrimų politikos", – tęsia mokslininkė.

Jau gruodžio pradžioje 1,5 tūkst. mokslininkų buvo pasirašę peticiją "Išgelbėkime Europos horizontą", kuria siekiama atkreipti visuomenės ir sprendimų priėmėjų dėmesį į didžiausias ES mokslo bendruomenės problemas. Tarp peticiją pasirašiusiųjų buvo devyni Europos Nobelio premijos laureatai.

Pasak N.Conrad, ištisi universitetų tinklai jungiasi prie šios kampanijos. "Tai atspindi Europos nuotaikas. Dalis EP narių, daugiau nei 100 jų, taip pat viešai demonstruoja palaikymą. Mes esame tik viena iš daugybės iniciatyvų šiame lauke", – sako ji.

"Mes, mokslininkai, įprastai neįsitraukiame į politines diskusijas. Tai yra prieš mūsų prigimtį. Bet situacija, kurią pastaraisiais mėnesiais stebime tarp Europos mokslininkų, neturi precedento. Kaip Europos lyderiai gali nuspręsti sumažinti tyrimams skirtą biudžetą pandemijos viduryje? Aš esu apstulbinta, kaip jie nesuprato kokioje dramatiškoje padėtyje šiuo momentu yra Europos mokslininkų bendruomenė", – apmaudą toliau lieja N.Conrad.

Problema – inovacijos

Europos Komisijos (EK) Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato vadovas Jeanas-Ericas Paquet atsakingas už Europos inovacijų ir tyrimų politiką, todėl žino, kad situacija Europos mokslininkų bendruomenėje yra labai fragmentiška. "Žinoma, tai priklauso ir nuo šalių narių. EK kalbasi su mokslininkais apie jų karjeros galimybes, prisitaikymą prie situacijos, projektus, kuriuos paveikė pandemija. Yra daugybė diskusijos komponentų. Apie tai kalbama ES lygiu, bet apie tai taip pat turi būti diskutuojama ir nacionaliniu lygiu", – pabrėžia J.-E. Paquet.

ES apžvalgininkai jau kurį laiką linksniuoja, kad Europoje didžiausias dėmesys pastaraisiais metais skiriamas Žaliajam susitarimui (angl. Green deal), skaitmeninei darbotvarkei, tačiau analogiškas žvilgsnis neretai aplenkia ES tyrimus ir inovacijas.

Ryški Prancūzijos, Europos ir tarptautinės politikos figūra, buvęs ES komisaras, "Europos horizonto" programos patarėjas Pascalis Lamy mano, kad, norint išspręsti Europos mokslininkų problemas, reikia geriau nušviesti žemyno tyrimus ir plėtrą, keliant diskusijas apie finansavimą, programas ir projektus. "Kas tikrai yra svarbu – tai inovacijos. Tikroji problema yra ne tyrimai, o inovacijos. Europa puikiai sugeba pinigus paversti mokslu, bet nemoka mokslo paversti pinigais", – išskiria jis.

"ES mokslinių tyrimų biudžetas sudaro šiek tiek daugiau nei 10 proc. visų ES viešųjų mokslinių tyrimų. Daugiau nei 85 proc. ES viešųjų mokslinių tyrimų lieka valstybių narių biudžetuose. Tad kaip skatinti naujoves, atsirandančias iš žlugdančių naujovių?" – apie rinkų ateitį keičiančias ir jų senbūvius išstumiančias inovacijas kalba P.Lamy.

Europa puikiai sugeba pinigus paversti mokslu, bet nemoka mokslo paversti pinigais.

Dirbtinio intelekto bendrovės "Mindfire" tyrimų ir technologijų vadovas Marcas Oliveris Gewaltigas pritaria P.Lamy: Europos kontekste būtina atskirti mokslinius tyrimus ir inovacijas. "Jei pažiūrėtume į dideles inovacijas, kurias dabar yra technologijų sektoriuje, jas daugiausia į priekį veda didelės įmonės ir jų investicijos. Dominuoja JAV ir Kinija. Iš esmės kiekviena šiandien kuriama telefono programėlė yra daugiau ar mažiau paremta būtent šiose šalyse sukurtomis technologijomis. Europa turi užpildyti didelę spragą", – išskiria jis.

Kokybe neatsiliekama

M.O.Gewaltigas pripažįsta: norint Europoje pasiekti geresnių inovacijų rezultatų, reikia gerinti daugybę jų aplinkos komponentų.

"Tai turi daug faktorių, kurių kai kurie yra struktūriniai, kai kurie iš jų yra susiję su tradicijomis Europoje. Pavyzdžiui, išradimų vienam gyventojui skaičius JAV, palyginti su šiuo skaičiumi Europoje, yra didesnis. Yra daugybė skirtumų. Visos kompanijos svajoja apie JAV užnugarį – ES reikia smarkiai vytis", – vardija jis.

P.Lamy antrina mokslininkui: kultūros, finansų, nepakankamos bendros vidaus rinkos klausimai apsunkina inovacijų plėtrą ES. Tačiau jis tuo pat metu pabrėžia, kad Europos tyrimų kokybe, palyginti su tyrimų kokybe JAV, Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir kitose mokslo srityje lyderiaujančiose valstybėse, – blokas nė kiek neatsilieka.

Prasiveržęs potencialas

"Europos horizonto" programoje numatytos penkios pagrindinės misijų sritys: prisitaikymas prie klimato kaitos (įskaitant visuomenės pokyčius); švarūs vandenynai, jūros, pakrančių ir vidaus vandenys; savo poveikį klimatui neutralizuojantys, pažangūs miestai; dirvožemio būklė ir maisto produktai; kova su vėžiu.

Tai išties ambicingi ir Europos ateičiai reikšmingi planai, tačiau per praėjusius metus, kai EK pristatė šias misijų sritis, apčiuopiamų rezultatų būta mažai. P.Lamy teigia, kad visa tai yra didieji tikslai 2030-iesiems, todėl juos įgyvendinti reikia daug laiko, analizuojant problemas, ieškant galimų sprendimų, išteklių, politikos įgyvendinimo galimybių, reguliavimo standartų.

"Dabar yra aiški idėja, kuriame gana rimtus žemėlapius, kaip iki jos patekti. Mes esame pasiruošimo fazėje ir tai užima daug laiko. Reikia patikimų mokslinių įrodymų, politikos formavimo patarimų. Tada laukia EP, EK, EVT etapas, kad būtų nuspręsta, ar jie pradės misiją, ar paspaus raudoną mygtuką", – ilgą biurokratinį procesą aiškina jis.

J.-E.Paquet kalbėdamas skuba dar kartą pabrėžti, kad Europa yra smarkiai pažengusi mokslo srityje ir bene geriausias šių dienų to įrodymas – vakcina nuo COVID-19. "BioNTech-Pfizer" – pirmoji ES patvirtinta vakcina – sukurta naudojant europietišką infrastruktūrą. Nors partneris – JAV farmacijos milžinas, bet tai yra ir Europos mokslas.

Problema, kad mes startuoliams ir įkūrėjams sakome, jog to negalima padaryti Europoje.

"Problema, kad mes startuoliams ir įkūrėjams sakome, jog to negalima padaryti Europoje. Taip, išradimų vienam gyventojui rodiklis ES nesiekia JAV lygio, bet pandemijos metu greičiausiai auganti išradimų vienam gyventojui rinka buvo Europos rinka. Dabar mes sudarome daugiau nei 40 proc. JAV rinkos", – sako jis.

"Taip, mes neaugame taip greitai. Startuoliai ir besiplečiančios firmos čia auga ne tokioje pat kultūroje kaip JAV, bet irgi auga. Tikrasis iššūkis – aprūpinti savo Europos startuolius priemonėmis augti Europoje ir ne tik augti, bet ir priemonėmis poveikiui, įtakai. Čia ateina Europos inovacijų taryba (angl. European Inovation Council), kuri yra kita didelė inovacija "Europos horizonto" programoje. Yra mokslinių tyrimų taryba (angl. Research Council), kuri veikia daugiau nei dešimt metų ir veikia sėkmingai, ją vadinu Europos Nobelio prizų gamykla. Greitai taps, manau, Europos vienaragių gamykla, bet tokių vienaragių, kurie daro poveikį", – tiki J.-E.Paquet.

Jis giria tai, kas atlikta valstybių narių nacionaliniu lygiu, tačiau akcentuoja: reikia finansuoti ne tik skaitmenines, bet ir giliųjų technologijų inovacijas, paremtas mokslu ir inžinerija – čia Europa vis dar yra stipri.

"Kita naujovių banga susikirs skaitmeniniame ir fiziniame pasaulyje, pritaikant šias inovacijas aviacijoje, transporte ir energetikoje. Turime tūkstančius puikių inovatorių, kuriuos į Europos mokslo tarybą išrinko ne biurokratai, o mokslo bendruomenė", – sako EK atstovas.

Reikalauja pusiausvyros

Mokslininkams atstovaujanti N.Conrad ragina: pirmiausia reikia siekti pusiausvyros. Pvz., naujausio Europos tyrimų tarybos finansuojamų projektų sėkmės lygis siekė 7 proc. "Tai reiškia, kad tik vienas iš penkiolikos mokslininkų buvo pasirinktas tęsti tyrimus, kuriems jie visi skyrė nuo šešių iki dvylikos mėnesių. Daugybė jų nebuvo pasirinkti dėl lėšų stygiaus", – sako ji.

Anot N.Conrad, vakcinos nuo COVID-19 buvo taip greitai ir sėkmingai sukurtos tik todėl, kad kažkas prieš 20–30 metų investavo į vakcinų ir į žmogaus kūno atsako į jas tyrimus. Tačiau, kadangi praeityje vis dėlto nebuvo pakankamai investuota, šiandien negydymo nuo COVID-19, mes tiesiog nekankamai suprantame šį virusą. "Iš mokslo pozicijos, norime subalansuoti prioritetus", – dėsto N.Conrad.

Antras EK adresuotas mokslininkų iniciatyvos prašymas: pabrėžti mokslinius tyrimus ir jų plėtrą kaip ES popandeminio atsigavimo plano dalį. Iš 750 mlrd. eurų vadinamojo Europos atsigavimo fondo tik 5 mlrd. eurų buvo investuoti į tyrimus. "Tai – tik 0,6 proc. atkūrimo fondo. Manome, kad to nepakanka", – priduria ji.

"Sukurkite atspirtis, iš kurių žiūrėtume į skirtingus mokslo pasaulio veikėjus ir ieškotume sprendimų, kaip pagerinti mokslinius tyrimus, darbo sąlygas. Kaip galime būti užtikrinti, kad pasieksime ES 3 proc. BVP finansavimo išlaidų tikslą, kuris buvo nustatytas prieš 20 metų, jei iki šiol to dar nepasiekėme? Mes turime daug pasiūlymų EK, bet atsakymų nesulaukiame", – atvirauja N.Conrad.

Ankstesnioji EK tyrimams ir inovacijoms 2021–2027 m. ES ilgalaikėje finansinėje perspektyvoje siūlė 100 mlrd. eurų. EP – 120 mlrd. eurų. Galiausiai skirta 88,2 mlrd. eurų. Ar Europa, žvelgiant iš mokslo perspektyvos, pralaimėjo? J.-E.Paquet su tuo nesutinka. Pasak jo, net ir 160 mlrd. eurų nepatenkintų visų tyrimų investicijų.

Neramina ir kitas klausimas: ar iš tiesų Jungtinei Karalystei palikus ES, pasaulio akyse bloko mokslinių tyrimų laukas tapo mažiau patraukus?

"Esame visiškai patrauklūs su 27 valstybėmis narėmis ir asocijuotomis šalimis, partnerėmis. Jungtinės Karalystės mokslininkai toliau dalyvaus "Europos horizonto" programoje, bus mokslinių tyrimų plėtros partnerė", – užtikrintai atsako J.-E.Paquet.