Europos įstatymų leidėjai ir valstybės narės pasiekė preliminarų susitarimą dėl reformos, kuri buvo pristatyta reaguojant į politinį spaudimą riboti migraciją, sudarydami sąlygas ją galutinai patvirtinti.
„Šiandieninis susitarimas rodo, kad mes Europoje tvarkomės“, – sakė Europos Sąjungos migracijos komisaras Magnusas Brunneris.
„Naujosios taisyklės suteikia mums daugiau galimybių kontroliuoti, kas gali atvykti į ES, kas gali čia pasilikti, o kas turi išvykti“, – paaiškino jis.
Teisių gynimo organizacijų kritikuojamos naujosios priemonės, visų pirma, leis valstybėms už ES ribų steigti centrus, į kuriuos būtų galima siųsti migrantus, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti.
Be to, jose numatyta griežta prievolė išsiunčiamiems migrantams išvykti ir bendradarbiauti su valdžios institucijomis, o tiems, kurie atsisako tai daryti, numatytos griežtesnės bausmės, įskaitant sulaikymą.
„Šis susitarimas suteiks vyriausybėms žymiai platesnius įgaliojimus sulaikyti ir deportuoti asmenis“, – teigė nevyriausybinės Tarptautinio gelbėjimo komiteto organizacijos atstovė Marta Welander.
„Atrodo, kad šiuo sprendimu bus įtvirtinta imigracijos reidų praktika, išplėstos galimybės laikyti asmenis į kalėjimus panašiose įstaigose už ES teritorijos ribų, kurios iš esmės yra teisinės „juodosios skylės“, ir padidės pavojus, kad žmonės bus deportuojami į šalis, kuriose jiems gali grėsti persekiojimas, kankinimai ar dar blogesnės pasekmės“, – pridūrė ji.
Visuomenei laikantis vis griežtesnės nuomonės migracijos klausimu ir visoje žemyno teritorijoje populiarėjant kraštutinėms dešiniosioms jėgoms, griežtesnės pozicijos laikytis siekia ir Europos vyriausybės.
Sumažėjus migrantų srautams, Briuselis daugiau dėmesio sutelkė į repatriacijos sistemos tobulinimą. Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu į savo kilmės šalį iš tikrųjų grąžinama mažiau nei 30 procentų asmenų, kuriems nurodyta išvykti.
Masiniai sulaikymai
Įstatymų leidėjai ir valstybių vadovai jau seniai susitarė dėl reformos esmės, tačiau gegužės mėnesį vykusios derybos dėl jos patvirtinimo buvo atidėtos, nes kilo nesutarimų dėl įgyvendinimo grafiko.
Pagal pirmadienį pasirašytą susitarimą dauguma naujų priemonių bus taikomos iškart po to, kai įsigalios įstatymas, o kai kurios iš jų – po 12 mėnesių, kad valstybėms narėms būtų suteikta laiko pasirengti atitinkamiems teisės aktų pakeitimams.
Reformos šalininkai teigia, kad grąžinimo centrai, kurie taptų galutine paskirties vieta arba persėdimo punktais išsiunčiamiesiems, galėtų palengvinti repatriaciją ir atgrasyti potencialius nelegalius migrantus.
Kai kurios šalys, tarp jų Austrija ir Vokietija, jau svarsto galimybes juos steigti.
Tačiau kitos bloko šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ir Ispanija, abejoja jų veiksmingumu.
„Neaišku, kaip tai veiks, ir tai nedarys poveikio daugeliui žmonių“, – sakė Europos diplomatas, pageidavęs likti nežinomas.
Kritikai atkreipia dėmesį į kliūtis, su kuriomis jau yra tekę susidurti panašiems projektams: pavyzdžiui, Didžioji Britanija atsisakė plano deportuoti nelegalius migrantus į Ruandą, o Italijos valdomos migrantų registravimo įstaigos Albanijoje susidūrė su teisinėmis problemomis ir sulaukė menko susidomėjimo.
Ši reforma sukėlė politinį susiskaldymą.
Centro kairės frakcijai „S&D“ priklausanti Europos Parlamento narė Birgit Sippel teigė, kad reforma atvertų kelią „masiniams sulaikymams, įskaitant vykdomus šeimų ir vaikų atžvilgiu“, bei reidams, primenantiems tas priemones, kurias JAV imigracijos ir muitinės tarnyba taikė prezidento Donaldo Trumpo nurodymu.
Tačiau kraštutinės dešinės frakcija ECR šį susitarimą pasveikino. „Pradėjo grąžinimų era“, – teigė ji.
Pasak ES sienų kontrolės agentūros, per pirmuosius keturis 2026 m. mėnesius valdžios institucijų užfiksuotų neteisėtų sienos kirtimų į ES skaičius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 40 procentų.
Prieš įsigaliojant reformai, ją dar turi oficialiai patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės.
Naujausi komentarai