Kopenhaga iškvietė iš Teherano savo ambasadorių konsultuotis šiuo klausimu, danų žvalgybai apkaltinus Teheraną planavus nužudyti Danijoje tris iraniečius. Pati Islamo respublika šiuos kaltinimus atmeta.

Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) pavadino įtariamą Irano sąmokslą „visiškai nepriimtinu“, o JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pasveikino „Irano režimo žudiko“ suėmimą Danijoje.

Tačiau Briuselis, kurio pareigūnai desperatiškai mėgina išsaugoti 2015-aisiais pasirašytą susitarimą dėl Irano branduolinės programos apribojimų, iš sandorio staiga pasitraukus Vašingtonui, susilaikė nuo aštrių komentarų.

„Smerkiame bet kokią grėsmę ES saugumui ir vertiname kiekvieną incidentą itin rimtai, todėl esame solidarūs su atitinkama valstybe nare, šiuo atveju – Danija“, – žurnalistams pareiškė Europos Komisijos atstovė Maja Kocijančič.

Prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimu JAV gegužę pasitraukė iš minėto susitarimo su Iranu – Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA). Baltųjų rūmų vadovas pavadino jį „prastu sandoriu“ ir grąžino griežtas sankcijas Teheranui.

ES ir dar trys Europos valstybės signatarės – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – tebemėgina išsaugoti susitarimą.

M. Kocijančič teigimu, šios pastangos nereiškia, kad blokas pro pirštus žiūri į kitas problemas, tokias kaip Irano balistinių raketų programa ir kišimasis į reginius konfliktus.

„Tačiau manome, kad labai aiškią užduotį turintis JCPOA privalo toliau egzistuoti, nes tai yra saugumo elementas, o kartu labai rimtai turi būti sprendžiamos kitos problemos", – nurodė EK atstovė.