„Remdamiesi ilgalaike ES pozicija tikimės, kad Izraelio pareigūnai tuojau pat sustabdys vykdomą griovimą“, – sakė ES užsienio politikos tarnybos atstovų Majos Kocijančič ir Matteo Arisci (Matėjaus Arišio) pranešime spaudai.

„Šios politikos tąsa pakerta dviejų valstybių sprendinio gyvybingumą ir ilgalaikės taikos perspektyvą, kelia rimtą pavojų galimybei, kad Jeruzalė bus būsima abiejų valstybių sostinė“, – nurodė jie.

Izraelis anksčiau pirmadienį nugriovė virtinę nelegaliais laikomų palestiniečių namų, esančių į pietus nuo Jeruzalės.

Palestiniečiai iš karto pasmerkė namų griovimą Sur Bachero rajone, kurio dalis yra Vakarų Krante, o kita dalis – Jeruzalėje. Tačiau Izraelis tvirtina, kad tai yra būtina jo saugumui.

ES rėmė palestiniečių nuomonę, kad minimoje teritorijoje pagal Oslo taikos susitarimus „visi civiliniai klausimai priklauso Palestinos Autonomijos jurisdikcijai“.

Tačiau Izraelis sako, kad kai kurie pastatai buvo pastatyti pernelyg arti okupuotą Vakarų Krantų atkertančios skiriamosios tvoros, kurią jis pradėjo statyti per antrąją kruviną palestiniečių intifadą (sukilimą) šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje. Izraelis tvirtina, kad barjeras yra būtinas apsaugoti civilius nuo išpuolių.

Palestiniečiai laiko šią tvorą „apartheido siena“.

Palestiniečiai kaltina Izraelį naudojantis saugumu kaip pretekstu juos išvyti iš rajono, dedant ilgalaikes pastangas išplėsti žydų nausėdijas ir jas jungiančius kelius.

Izraelis okupavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę per 1967 metų Šešių dienų karą. Vėliau žydų valstybė aneksavo Rytų Jeruzalę, bet tarptautinė bendrija šio žingsnio taip ir nepripažino.