Santykiai su Turkija yra vienas iš kelių darbotvarkės klausimų, kurie turi būti svarstomi 28 šalių ministrų dviejų dienų susitikime. Ministrai tai pat turėtų aptarti bendras kovos su terorizmu pastangas ir Bendrijos tarptautinę strategiją.

Tačiau į susitikimą atvykusių jo dalyvių pasisakymai rodo, kad pagrindinė jiems dabar rūpinti problema – kaip sureguliuoti santykius taip, kad ES galėtų daryti spaudimą Ankarai dėl žmogaus teisių padėties šalyje ir nekelti grėsmės migrantų priėmimo sutarčiai.

Turkija siekia bevizio režimo savo piliečiams, keliaujantiems į ES šalis, ir grasina pasitraukti iš sutarties, jeigu nebus įvykdyti jos reikalavimai. Tačiau Briuselis sako, kad tai bus įmanoma tik tuo atveju, jeigu Ankara atsisakys plataus masto valymo, kuris prasidėjo po nepavykusio liepos mėnesio perversmo, kuriuo buvo siekiama nuversti šalies prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną).

Pagal Ankaros ir ES susitarimą Turkija sutiko priimti migrantus iš Sirijos ir kitų šalių, bandančius nelegaliai patekti į ES iš Turkijos, nuo kovo smarkiai sumažindama į ES atvykstančių pabėgėlių srautą.

Ankaros nepasitenkinimą kelia kelių ES pareigūnų raginimai sustabdyti arba visiškai nutraukti metų metus trunkančias derybas dėl Turkijos narystės ES – vėlgi dėl žmogaus teisių padėties šalyje. R.T.Erdohano kalbos apie mirties bausmė sugrąžinimą ir antiteroristinį įstatymą, kuris galėtų būti taikomas žurnalistams, yra keli iš didžiausius ES nuogąstavimus keliančių dalykų.

Į susitikimą atvykęs Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) pakartojo savo ankstesnį raginimą nutraukti su Turkija derybas dėl narystės ES ir žurnalistams pareiškė, kad „mes svarstome (galimybę) išgryninti veiksmus ir siekius nutildyti tuos, kurie laikosi visiškai klaidingo požiūrio“.

Ir S.Kurzas, ir Austrijos kancleris Christianas Kernas (Kristianas Kernas) ragina nutraukti narystės derybas su Turkija. Ministras taip pat sakė, kad Turkija privalo įgyvendinti reikalavimus prisitaikyti prie Europos žmogaus teisių standartų, jeigu nori ES vizų režimo liberalizavimo, bet „dabar šios sąlygos nėra įgyvendintos“.

Ankara yra „svarbi partnerė ir mes turime aiškiai tarpusavyje susitarti, ko mes norime iš Turkijos“, sakė jis.

Tuo metu ES pirmininkaujančios Slovakijos užsienio reikalų ministras Miroslavas Lajčakas (Miroslavas Laičakas) pareiškė, kad ES turi priimti vieningą poziciją dėl Turkijos.

Prieštaraudamas S.Kurzui jis sakė, kad Slovakija pasisako už derybų dėl Turkijos narystės ES pratęsimą, pavadindamas jas „geriausiu svertu, kokį tik ES gali turėti“ prieš Ankarą.

Šiai nuomonei pritarė ir kiti ministrai.

„Mes turime labai aiškiai (kalbėti), palaikydami Turkijos pareigūnus dėl nepavykusio valstybės perversmo ir prašydami Turkijos pareigūnų gerbti įstatymų viršenybę bei pagrindines žmogaus teises, – sakė Italijos užsienio reikalų ministras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis). – Bet aš nemanau, kad būtų verta sakyti, jog daugiau jokių derybų su Turkija (nebus)“.

Išreikšdamas susirūpinimą dėl kitos problemos Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pareiškė, kad ministrai taip pat kalbėsis apie Turkijos įsiveržimą į Siriją, kur ji kovoja su „Islamo valstybės“ džihadistais ir kurdų kovotojais, neva keliančiais Ankarai grėsmę.

Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš ES į šio susitikimo darbotvarkę nebuvo įtraukas. Tačiau britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) apie šį klausimą užsiminė savo žinutėje, kurioje kalbama apie Londono ketinimus bendradarbiauti su ES.

„Galbūt mes traukiamės iš Europos Sąjungos, bet mes pasiliekame Europoje“, – pasakė B.Johnsonas ir pridūrė, kad yra visiškai pasiryžęs dalyvauti bendradarbiaujant „Europos užsienio politikos, Europos gynybos ir saugumo“ srityse.