ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas, nustačiusi, kad Izraelis pažeidė žydų valstybės ir Bendrijos bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje susitarimą, pasiūlė 10 galimų veiksmų planą.

Siūlomos įvairios priemonės – nuo viso susitarimo sustabdymo ar prekybos ryšių apribojimo iki sankcijų Izraelio ministrams, ginklų embargo ir bevizio režimo sustabdymo.

Tačiau, nepaisant didėjančio visuomenės nepasitenkinimo Izraelio veiksmais Gazos Ruože, ES valstybių narių nuomonės dėl elgesio su žydų valstybe smarkiai išsiskiria.

„Negaliu nuspėti, kaip vyks diskusija“, – sakė K. Kallas prieš užsienio reikalų ministrų derybas Briuselyje.

Ji sakė, kad daugiausia dėmesio tikriausiai bus skiriama tam, kaip ES galėtų prisidėti prie humanitarinės krizės Gazos Ruože sumažinimo.

Tai įvyko po to, kai ketvirtadienį K. Kallas nurodė, kad sudarė susitarimą su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru dėl didesnio pagalbos patekimo į Gazos Ruožą, pagal kurį į palestiniečių teritoriją turėtų įvažiuoti daugiau sunkvežimių su maistu ir būti atidaryti papildomi sienos perėjimo punktai.

Du milijonai Gazos Ruožo gyventojų susiduria su baisiomis humanitarinėmis sąlygomis, nes Izraelis per niokojantį karą su „Hamas“ smarkiai apribojo pagalbos teikimą.

„Matome gerų požymių, kad įvažiuoja daugiau sunkvežimių, – pirmadienį pareiškė ES diplomatijos vadovė. – Tačiau, aišku, žinome, kad to nepakanka, ir turime labiau stengtis, kad tai, dėl ko susitarėme, būtų įgyvendinta ir vietoje.“

Tačiau ji teigė, kad padėtis Gazos Ruože tebėra katastrofiška.

„Žinoma, turime pamatyti daugiau, kad iš tikrųjų pagerėtų padėtis vietoje gyvenančių žmonių labui“, – sakė ji.

„Tam nėra jokio pagrindo“

Pirmadienį Briuselyje vykusiame susitikime kalbėjęs G. Saaras buvo įsitikinęs, kad Izraelis išvengs tolesnių ES veiksmų.

„Esu įsitikinęs, kad ES valstybės narės nepriims nė vieno iš jų, – sakė užsienio reikalų ministras. – Tam nėra jokio pagrindo.“

Nors atrodo, kad ES negali imtis tolesnių veiksmų prieš Izraelį, jau vien tai, kad ji pasiekė šį etapą, yra svarbus žingsnis.

Blokas sutiko peržiūrėti bendradarbiavimo susitarimą tik po to, kai kovą žlugus paliauboms Izraelis atnaujino savo karinę kampaniją Gazos Ruože.

Iki tol gilūs nesutarimai tarp Izraelį remiančių ir palestiniečiams palankesnių šalių stabdė bet kokius veiksmus.

Tikėtina, kad Vengrija ir toliau blokuos sankcijų Izraelio naujakuriams okupuotame Vakarų Krante taikymą, nors Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot vėl paragino imtis veiksmų.

Karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai 2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai užpuolė Izraelį ir nužudė 1 219 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ kovotojai spalio 7-ąją taip pat pagrobė 251 įkaitą. 49 jų vis dar yra Gazos Ruože, įskaitant 27 Izraelio kariuomenės mirusiais laikomus įkaitus.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad per Izraelio atsakomąjį puolimą palestiniečių teritorijoje žuvo daugiau nei 58 tūkst. žmonių. JT šiuos skaičius laiko patikimais.