Didelės ir turtingos ES vadovai priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, didžiausią kariuomenę žemyne turinčios demokratinės šalies vadovą. Europa gynybai žada skirti 800 mlrd., kiek gaus Ukraina, bus tariamasi.

„Mums reikia specialių priemonių. Tai lemtingas momentas Europai ir Ukrainai, kaip mūsų Europos šeimos daliai. Europa susiduria su dideliu pavojumi, todėl turime apsiginti, kaip ir mes turime sudaryti sąlygas Ukrainai apsiginti ir siekti ilgalaikės ir teisingos taikos“, – kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

EPA-ELTA nuotr.

„Mes labai dėkingi, kad nesame vieni. Tai nėra tik žodžiai. Jūs davėte stiprų ženklą Ukrainos žmonėms, Ukrainos kariams, visoms mūsų šeimoms. Labai ačiū už viską, pagalbą, kad padidintume mūsų ginklų gamybą“, – šnekėjo Ukrainos prezidentas.

Iš 800–650 mlrd. skirti ketveriems metams. Juos ES šalys galės skolintis nesirūpindamos, kad viršys dabar nustatytus ribojimus. Skaičiuojama, kad Lietuvos gynybiniams tikslams pasiekti reikia 15 mlrd.  eurų. Juos Lietuva galės gauti, tačiau kaip paskolą.

„Valstybėms narėms leisti skolintis daugiau maždaug papildomai, kad galėtų 1,5 proc. pakelti savo gynybos biudžetus nuo bendrojo vidaus produkto“, – teigė europarlamentarė Rasa Juknevičienė.

„Tai yra geriau negu nieko, sutikite, iniciatyva labai savalaikė. Iniciatyva, leidžianti lengviau planuotis finansus šalyje“, – aiškino prezidentas Gitanas Nausėda.

Kritikai sako, kad nėra jokios garantijos, jog visi šie milijardai bus panaudoti, viskas priklauso nuo ES valstybių noro.

„Dėl Lietuvos, jeigu ir neturėčiau abejonių, tai kai kurių valstybių, ar tai būtų iš Pietų, ar nebūtinai, tarkime, Austrija, kitos, tikrai labai abejoju, ar visos valstybės šita galimybe pasinaudos“, – sakė europarlamentaras Dainius Žalimas.

„Jeigu mes paskaičiuosime pagal ES gyventojų skaičių, tai čia daugiau yra homeopatinė pagalba arba moralinė pagalba, tačiau geriau negu niekas“, – nurodė atsargos karininkas Darius Antanaitis.

Naujasis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Aurelijus Veryga sako, kad Europa galėtų daugiau lėšų gauti iš žaliųjų programų.

„Ir dabar komitetuose vyksta dar diskusijos, ketvirtadienį pristatinėja Auditorių rūmai žemės ūkio pasiekimus žaliojoje politikoje ir panašiai, kad tų pasiekimų ten nelabai kažką yra, tai Europa turi nusimačiusi ir toliau žalinimo pinigų“, – kalbėjo europarlamentaras A. Veryga.

Likusius 150 mlrd. Europos Komisija skolinsis, o sąjungos šalys tuos pinigus geresnėmis sąlygomis gaus rimčiausiems pirkiniams.

„Pavyzdžiui, oro, priešraketinė gynyba, kur tikrai atskiros šalys turbūt būtų blogai, jei pradėtų atskirai vystyti, čia labiau regioniniai projektai – artilerijos sistemų, raketų, amunicijos, dronų, kovos su dronais sistemų“, – teigė R. Juknevičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gynybos ekspertai sako, kad šiuo metu daugiausia lėšų reikėtų skirti žvalgybai stiprinti.

„Tankas vienas nėra veikiantis mūšio lauke, jam reikalingas ir informacijos pasidalinimas, ir žvalgybinė informacija, ir mūšio lauko įvertinimo informacija“, – šnekėjo D. Antanaitis.

Prancūzijos gynybos ministras pareiškė, kad, Vašingtonui įšaldžius informacijos dalijimąsi su Kyjivu, Ukrainai žvalgybinę informaciją teikia jo šalis.

„Mūsų žvalgyba yra suvereni. Pastaraisiais metais prireikė daugiau laiko, kad įsibėgėtume, tačiau mes turime daug žvalgybos išteklių. Mes suteikiame ukrainiečiams naudos“, – teigė Prancūzijos gynybos ministras Sebastien Lecornu.

„Šiandien matosi, kad reikia stiprinti žvalgybinius Europos pajėgumus, tai yra ilgalaikė ir brangi programa, matosi, kad dronai yra rimtas pavojus, reikia galvoti apie antidronines sistemas, kad save apsaugotų ir, be abejo, turėti atsaką irgi dronų“, – aiškino ginkluotės ekspertas Artur Plokšto.

Rusija nesnaudžia, pasak ekspertų, per tris mėnesius pagamina ginkluotės tiek, kiek Vakarai per metus. Tačiau, kad galėtų grasinti Vakarams, dar turi užkariauti Ukrainą, atstatyti technikos praradimus ir permesti kariuomenę prie sienų.

„Tai mano būtų spėjimas – 5–6 arba 7 metai“, – pabrėžė D. Antanaitis.

Ar Europos ginklų gamintojai pajėgūs per tiek laiko atsigauti?

„Mano akimis, Europos pramonė dar miega“, – šnekėjo A. Plokšto.

Be to, pasak eksperto, ir gamina kol kas ne tą, ką reikia.

„Pagal tą, ką jie siūlo dabar, pagal tas technologijas, kurias matome parodose, iš pirmo žvilgsnio lyg nepastebėjo, kad Ukrainos karas vyksta dabar ir kad šitam kare daug kas pasikeitė“, – sakė A. Plokšto.

Užkulisiuose kalbama, kad gynybai skirtiems šimtams milijardų besipriešinančios Vengrija ir Slovakija bus apeitos.