Neslepia apmaudo
Neseniai Europos Parlamentas (EP) priėmė naują rezoliuciją, šįkart pirštu bedančią į jau kurį laiką besiformuojantį skaudulį – Rusijos gebėjimą apeiti jai taikomas ES sankcijas. Praėjusį mėnesį šia tema EP užvirė emocinga diskusija.
Dalis europarlamentarų apgailestavo, kad sankcijos neparklupdė Maskvos ekonomikos ant kelių, nepakeitė ir jos elgesio, kaip to buvo tikimasi iš pradžių. Jau priimta vienuolika sankcijų paketų, tačiau rasti bendrą sutarimą tarp visų ES šalių, atrodo, tampa vis sudėtingiau.
Anot europarlamentaro iš Lenkijos Włodzimierzo Cimoszewicziaus, paradoksalu, tačiau kai kuriais atvejais sankcijų efektas netgi priešingas. „Kai kurių oligarchų turto įšaldymas reiškė, kad 15 mlrd. eurų grįžo į Rusiją. Mes visi žinome, kas vyksta, – Rusija reorganizuoja savo ekonomiką, kai kurios šalys neprisijungia prie mūsų sankcijų, Indija ir Kinija naudojasi šia proga, kad uždirbtų daugiau pinigų. Technologines sankcijas aplenkia Europos kompanijos – didelė dalis jų užsiima verslu, kaip įprasta“, – šios jo išsakytos mintys tikriausiai galėtų apibūdinti bendrą parlamentarų nuotaiką.
„Kai kalbame apie sankcijas Rusijai ir jų apėjimą pasitelkiant įvairias mafijines struktūras, turime pasakyti, kad kalbame apie dramblį kambaryje, pavyzdžiui, Kiniją, – pabrėžia Markéta Gregorová iš Čekijos. – Prekyba tarp Rusijos ir Kinijos 2022 m. išaugo dramatiškai – 40 proc., ir Kinija sėkmingai neutralizavo daugybę mūsų sankcijų, leisdama sėkmingai vystytis Rusijos naftos ekonomikai.“
Prie diskusijos EP prisijungęs už teisingumą bloke atsakingas eurokomisaras Didier Reyndersas mėgino pabrėžti, kad iki šiol Maskvai skirtos sankcijos vis dėlto stipriai veikė Rusijos ekonomiką, tačiau ši šalis labai atidžiai atrenka tuos ekonomikos duomenis, kuriuos skelbia viešai, tad iš tiesų situacija ne tokia pozityvi, kokią demonstruoja Kremlius.
„ES laikomas Rusijos centrinio banko turtas, kuris sudaro 300 mlrd. eurų, didžioji dalis jo – du trečdaliai – įšaldyti, dėl to smarkiai sumažėjo rublio keitimo kursas, – primena D. Reyndersas. – Rusija įgyvendina tam tikras priemones, kad palaikytų savo ekonomiką ir atsvertų sankcijų poveikį.“
„Rusija taip pat ėmėsi įšaldyti užsienio kompanijų turtą, dabar šalyje vyksta vadinamasis rekonstrukcijos procesas siekiant atgaivinti ekonomiką, sureguliuoti finansų srautus, tačiau šio proceso rezultatas yra ne tokia veiksminga ekonomika, kuri brangiau kainuoja“, – situaciją vertina Europos Komisijos (EK) atstovas.
Pozicija: EP ragina ES ir jos valstybes stiprinti ir centralizuoti sankcijų įgyvendinimo priežiūrą ir sukurti sankcijų apėjimo prevencijos ir stebėsenos mechanizmą. / Z. Chengo / „Imago images“ nuotr.
Griežčiau taikytis į energijos resursus
Kitų metų Rusijos biudžeto skaičiai atskleidžia, kad šalies pajamos iš naftos ir dujų smarkiai krito, tačiau stulbinamai auga karinės išlaidos, kurios Rusijos biudžetui kainuos 15,9 mlrd. eurų deficitą. Pasak diskusiją ir rezoliuciją inicijavusio EP nario Andriaus Kubiliaus, Rusija skelbia, kad jos karinis biudžetas bus didinamas 70 proc. ir pasieks 107 mlrd. eurų.
„Viena vertus, mėginome parodyti, kad sankcijos išties veikia Rusijos ekonomiką. Kita vertus, norėjome parodyti, kur dabar atsiranda naujų problemų, kur Rusija bando apeiti sankcijas ir ką reikia stiprinti, kur reikia įvesti naujų sankcijų“, – aiškina A. Kubilius.
Jis akcentuoja, kad pirmiausia reikia atskirti, kad Rusijai taikomos ekonominės sankcijos yra dviejų tipų: skirtos Rusijos eksportui ir ypač energijos resursų eksportui stabdyti; neleisti Rusijai importuoti aukštųjų technologijų gaminių iš ES, taip apribojant jos galimybes gamintis modernią ginkluotę.
„Pirmosios dalies, ypač dėl energijos resursų ribojimo, efektai yra aiškiai matomi – Rusija iš naftos ir dujų eksporto uždirba maždaug du kartus mažiau nei iki karo, bet vis tiek dar uždirba daug. ES per mėnesį užmoka apie 2 mlrd. eurų už naftą ir dujas, o visas pasaulis kas dieną sumoka apie 700 mln. eurų“, – konstatuoja A. Kubilius.
Rusija iš naftos ir dujų eksporto uždirba maždaug du kartus mažiau nei iki karo, bet vis tiek dar uždirba daug. ES per mėnesį užmoka apie 2 mlrd. eurų už naftą ir dujas, o visas pasaulis kas dieną sumoka apie 700 mln.
Skaudžiausios sankcijos Rusijai buvo įvestos praėjusį gruodį, nustačius naftos kainų viršutines ribas. Kalbėdamas EP, A. Kubilius ragino šįkart pirmiausia padidinti žaliavinės naftos kainos viršutinę ribą nuo dabartinių 16 JAV dolerių už barelį iki 30 JAV dolerių už barelį.
Antra, europarlamentaras ragina ES įvesti embargą rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importui, atkreipti dėmesį į rusišką aliuminį, kuris kol kas ES pasiekia be didesnių ribojimų, įvesti apribojimą degalų importui, jei, naudodamos rusišką naftą, degalus gamina trečiosios šalys, ir įvesti kainų viršutines ribas rusiškų amonio trąšų eksportui.
Naujojoje EP rezoliucijoje iš esmės kalbama apie visišką ES rinkos uždarymą iškastiniam kurui iš Rusijos, kartu įvedant sankcijas visoms pagrindinėms Rusijos naftos įmonėms, jų antrinėms įmonėms ir „Gazprombank“ bankui.
Tiesa, greta naujų raginimų ir siūlymų minimas ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas, kuriam, kaip Kremliaus bendrininkui, turėtų būti taikomos analogiškos priemonės.
Beje, EP taip pat siūlo uždrausti Rusijos naftos ir dujų gabenimą per ES teritorinius vandenis ir išskirtines ekonomines zonas, įvesti apribojimus tanklaivių aptarnavimui, pardavimui, europiniam draudimui, jei jie yra naudojami rusiškiems ištekliams gabenti.
„Labai protingas sprendimas. Tegul gabena per Arktiką, Beringo sąsiaurį, tegul didėja kaštai, tegul būna sunkiau, tegul jie negalės naudotis ES draudimu“, – siūlymą palaiko kitas Lietuvos atstovas EP Petras Auštrevičius.
Nutraukti vystomąjį bendradarbiavimą?
EP nerimauja ne tik dėl to, kad pasaulio rinkose didėja rusiškos naftos kainos, bet ir dėl to, kad sparčiai auga naftos produktų, pagamintų naudojant rusišką naftą, importas iš Indijos ir kitų šalių į ES. Daugėja pranešimų, kad Azerbaidžanas ir kitos šalys klastoja duomenis apie rusiškų dujų kilmę. Be to, Rusija ir toliau importuoja labai svarbias prekes iš Vakarų šalių per Kiniją, Turkiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Kazachstaną, Kirgiziją ir Serbiją.
P. Auštrevičius įsitikinęs, kad viešas kompanijų, kurios prisideda prie sankcijų apėjimo ar vienaip ar kitaip veikia Rusijoje, linksniavimas turėtų turėti poveikį. „Prieš mėnesį skatinome visas Europos kompanijas kuo greičiau trauktis iš Rusijos rinkos. Kiek lietuviškų kompanijų dar ten yra? Kiek lietuviškų kompanijų dar tiekia įvairias logistines paslaugas? Kitaip sakant, ši rezoliucija ne apie kažką, bet ir apie mus. Paskutinė istorija su prabangių automobilių eksportu per Lietuvą – staiga visi užsimerkė ir nemato atplaukiančių milijonų?“ – retoriškai klausia P. Auštrevičius.
Jis diskusijoje EP pasiūlė nutraukti vystomojo bendradarbiavimo programas su tomis trečiosiomis valstybėmis, kurios dalyvauja apeinant Vakarų sankcijas. „Pirmiausia reikia žiūrėti į kaimynystę, bet visa Vidurio Azija – kaip ant delno. Neseniai Kazachstanas priėmė gal 106 prekių kategorijas, kurių negalima eksportuoti į Rusiją, o kiek reeksportuota su apsimestiniu pretekstu, kad sau, o iš tikrųjų – į Rusiją? Ypač pasižymi Kirgizija – ten įsikūrė daugybė įmonių, kurios tarpsta iš viso to“, – teigia parlamentaras.
„Dėl deimantų irgi sukamės dešimt mėnesių. Kiek per tiek laiko pinigų nuėjo į Rusijos pusę? Milijardai. Vyksta lobizmas. Belgija neskuba, kol negaus Didžiojo septyneto (G7) šalių ir kitokių garantijų”, – sako P. Auštrevičius.
Į deimantų klausimą dar kartą pažvelgė ir visas EP: jo nariai siūlo drausti prekiauti Rusijos kilmės arba Rusijos į ES reeksportuotais deimantais ir juos smulkinti, kadangi vis dar egzistuoja tokia praktika.
Stebėsenos mechanizmas
Naujaja rezoliucija europarlamentarai kartu ragina ES ir jos valstybes stiprinti ir centralizuoti sankcijų įgyvendinimo priežiūrą ir sukurti sankcijų apėjimo prevencijos ir stebėsenos mechanizmą. Pasak A. Kubiliaus, dabar tai yra kiekvienos valstybės individualus reikalas, todėl atsiranda įvairių interpretacijų.
Dėl deimantų irgi sukamės dešimt mėnesių. Kiek per tiek laiko pinigų nuėjo į Rusijos pusę? Milijardai. Vyksta lobizmas. Belgija neskuba, kol negaus G7 šalių ir kitokių garantijų.
„Kažkur lieka mažiau prižiūrimų landų, per kurias Rusija mėgina apeiti sankcijas, daugiau kalbant apie energijos resursų eksportą. Neseniai paskelbti tyrimai iš Bulgarijos, kuriai buvo palikta išimtis, nes ji lyg ir neturi kitų galimybių apsirūpinti naftos produktais, tik per Bulgarijoje veikiančią „Lukoil“ įmonę. Pasirodo, kad, palikus šią landą, Rusija ir „Lukoil“ sugebėjo užsidirbti milijardus, prekiaudami visoje Europoje“, – pavyzdį pateikia A. Kubilius.
„Aukštųjų technologijų gaminių importo į Rusiją draudimus ji bando apeiti per trečiąsias šalis, į kurias europietiškų prekių eksportas staiga išaugo po keliolika kartų, – teigia jis. – Reikia stiprių centralizuotų pajėgumų.“
Ką daryti su Rusijos lėšomis?
EP taip pat ragina ES valstybes rasti teisėtų būdų konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą ir jį panaudoti Ukrainos reikmėms. Europarlamentarai rengiasi platesnėms diskusijoms šia tema, pasak A. Kubiliaus, ruošiama ir speciali rezoliucija. „EK remiasi tokiomis nuostatomis, kad įšaldytam turtui, kaip ir bet kokiam valstybės turtui, yra taikomas tarptautinis imunitetas, jo negalima liesti, negalima nusavinti, tik pritaikyti mokesčius, – belgai tai jau ir daro“, – sako A. Kubilius.
P. Auštrevičius taip pat teigia, kad valstybinėms lėšoms įprastai suteikiama stiprių garantijų. „Jei ES konfiskuos tokį turtą, yra rimta tikimybė, kad Rusija akimirksniu konfiskuos visą vakariečių turtą Rusijos teritorijoje“, – pastebi jis.
Pasak A. Kubiliaus, EK ruošiasi gruodį pateikti savo pasiūlymus. „Tai leis per metus sugeneruoti tik apie 3 mlrd. eurų pajamų, kurios būtų atiduotos Ukrainai. Vadinasi, nuo 300 mlrd. rusiško užšaldyto turto būtų sugeneruojama 3 mlrd. eurų per metus; Ukrainai atstatyti, skaičiuojama, reikia virš 400 mlrd. eurų. Mūsų įsitikinimu, 3 mlrd. eurų yra labai nežymi suma – geriau nei nulis, bet ne tai, ko reikia“, – tvirtina europarlamentaras.
Jo teigimu, pastaruoju metu JAV pusėje tiek Kongrese, tiek stebint kai kurių amerikiečių ekspertų idėjas, girdėti raginimų taikyti kitas priemones, pavyzdžiui, vadinamąjį atsakomųjų priemonių instrumentą. „Jis taikomas tuo atveju, kai iš tikrųjų reikia atlyginti kitos valstybės padarytą žalą, – aiškina A. Kubilius. – Amerikiečiai tokią priemonę 1991 m. buvo pritaikę Irakui, tam, kad jis atlygintų Kuveitui padarytą žalą. Tada nusavino Irako įšaldytas lėšas ir jas panaudojo Kuveitui atstatyti. Tokia diskusija ypač JAV pusėje intensyvi, Europoje per mažai apie tai diskutuojama.“
