Įstatymo projektą parėmė 464 europarlamentarai. Prieš jį balsavo 92 EP nariai, o 65 europarlamentarai susilaikė.
Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jourova, atsakinga už vertybes ir skaidrumą, sveikino balsavimą, kurį pavadino istoriniu, ir socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „nepriklausoma žiniasklaida yra būtina demokratijoms, o demokratijų pareiga yra ją ginti“.
Žiniasklaidos teisių gynimo grupė „Žurnalistai be sienų“ (RSF) taip pat sveikino ES žingsnį.
„Šio įstatymo priėmimas žymi svarbų žingsnį dėl teisės į informaciją Europos Sąjungoje“, – sakė RSF biuro Briuselyje vadovė Julie Majerczak (Žiuli Majerčak).
Ji paragino ES šalis nares, jos žodžiais, ambicingai įgyvendinti įstatymą.
Europos žiniasklaidos laisvės akto projektą Europos Komisija pateikė 2022 metais, reaguodama į mažėjančius žiniasklaidos pliuralizmą bei nepriklausomumą tokiose ES šalyse kaip Vengrija ir Lenkija, taip pat į šnipinėjimo programų, tokių kaip „Pegasus“ ir „Predator“, naudojimą prieš žurnalistus.
Naujausi komentarai