Už EK sudėtį balsavo 370 europarlamentarai, 282 buvo prieš, o 36 susilaikė.
Naujosios Komisijos, vadovaujamos Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen), sudėtį kvalifikuota balsų dauguma dar turi oficialiai paskirti Europos Vadovų Taryba. Tikėtina, kad naujoji EK komanda pradės darbą gruodžio 1 dieną.
Užtikrinti, kad ES vairas būtų greitai perduotas, yra labai svarbu tuo metu, kai blokas turi spręsti karų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose klausimus, Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimą į Baltuosius Rūmus bei smunkantį bloko konkurencingumą su JAV bei Kinija.
Kiekviena iš 27 ES valstybių narių turi paskirti po vieną narį į EK – aukščiausią ES vykdomąją instituciją ir vieną galingiausių reguliavimo institucijų pasaulyje.
Nauja EK formuojama po birželį įvykusių rinkimų į EP.
„Negali švaistyti laiko“
Prieš balsavimą U. von der Leyen įspėjo, kad Europa „negali švaistyti laiko“, kad sustiprintų savo gynybą ir konkurencingumą.
Kreipdamasi į Strasbūre susirinkusius parlamentarus, U. von der Leyen sakė, kad jos komanda yra pasirengusi nedelsiant imtis darbo, kad išspręstų vis didėjančius bloko iššūkius, visų pirma susijusius su karu Ukrainoje, kuris „siaučia prie Europos sienų“.
Ragindama smarkiai padidinti išlaidas gynybai, ji teigė: „Negalime švaistyti laiko. Turime būti tokie ambicingi, kiek yra rimtos grėsmės.“
Ji taip pat pabrėžė, kad Europos laisvė priklauso nuo stiprios ekonomikos.
„Mūsų laisvė ir suverenitetas labiau nei bet kada priklauso nuo mūsų ekonominės jėgos. Mūsų saugumas priklauso nuo mūsų gebėjimo konkuruoti, kurti naujoves ir gaminti“, – įstatymų leidėjams sakė U. von der Leyen.
Praėjusią savaitę dešiniųjų, centristų ir centro kairiųjų frakcijos susitarė balsuoti už visą naująją 27 narių Komisiją, kuriai antrą kadenciją vadovaus 66 metų vokietė U. von der Leyen.
Tai įvyko po to, kai pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius visi valstybių narių pasiūlyti kandidatai buvo patvirtinti atskirai, tačiau tik po politinių derybų.
EP anksčiau yra naudojęsis šiuo procesu, kad parodytų savo galią ir atmestų kai kuriuos kandidatus.
„Labai praktiška“
Paskirti pareigūnai aukščiausiose naujosios EK pareigose rodo ateinančių penkerių metų prioritetus.
Buvusi Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) perims vyriausiojo bloko diplomato pareigas, o Lietuvos atstovas A. Kubilius užims naują Gynybos ir kosmoso komisaro postą, kad rūpintųsi ES ginklavimusi.
Abu yra aršūs Rusijos kritikai.
Taip pat svarbia darbotvarkės dalimi tapo prekybos politika, kuriai vadovaus patyręs Briuselio žmogus slovakas Marošas Šefčovičius. Blokas susidurs su muitus mėgstančiu būsimu JAV prezidentu D. Trumpu, kuris gali reikalauti, kad ES pirktų daugiau amerikietiškų produktų arba mokėtų didesnius muitus.
Prancūzijos atstovas Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) vadovaus pramonės strategijai, kai Europos gamybos sektorius susiduria su sunkumais dėl Kinijos konkurencijos, didelių energijos sąnaudų ir menkų investicijų.
Buvusiam Prancūzijos užsienio reikalų ministrui teks dirbti ranka rankon su naująja už konkurenciją ir ekologiją atsakinga eurokomisare ispane Teresa Ribera, kad suderintų ekonomikos augimą su kovos su klimato kaita siekiais.
Naujajai Komisijai „kyla daugiau grėsmių“, sakė kadenciją baigianti vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson), pažymėjusi, kad nuo 2019-ųjų geopolitinė aplinka smarkiai pasikeitė.
Tačiau institucija dabar yra „daug operatyvesnė nei prieš penkerius metus“, sakė ji.
„Taip yra ir dėl Ursulos von der Leyen asmenybės – nes ji labai praktiška“, – teigė švedė.
Naujausi komentarai