Rusijos invazija į Ukrainą atkreipė Briuselio dėmesį į tai, kad reikia naujo politinio postūmio, kuris paremtų kelių kandidačių į ES siekius.

Tačiau Ukrainoje tebesitęsiant kovoms, o Moldovos provakarietiškai vyriausybei stengiantis vykdyti reformas, aukšto rango pareigūnai anksčiau nenorėjo nurodyti tikslių datų.

„Kad būtume patikimi, manau, turime kalbėti apie laiką ir namų darbus“, – kalbėdamas Bledo strateginiame forume Slovėnijoje sakė Ch. Michelis.

„Rengdami kitą ES strateginę darbotvarkę turime išsikelti aiškų tikslą. Manau, kad iki 2030 metų abi pusės turi būti pasirengusios plėtrai“, – teigė jis.

„Tai ambicinga, bet būtina. Tai rodo, kad esame rimtai nusiteikę“, – pridūrė jis.

Ch. Michelis pažymėjo, kad Vakarų Balkanų šalys, susikūrusios po kruvino Jugoslavijos subyrėjimo, pradėjo siekti narystės ES daugiau nei prieš du dešimtmečius.

EVT pirmininkas pritarė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) nuomonei, kad Europa turėtų laikytis pažadų, kuriuos Briuselis davė šalims kandidatėms.

Tačiau jis taip pat pritarė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) argumentui, kad Bendrija, prieš integruodama naujas nares, taip pat turėtų supaprastinti savo sprendimų priėmimo procesus.