Vėl šlovina nuverstą lyderį

Kovo pradžioje Gana minėjo 60-ties metų nepriklausomybės sukaktį. Tai – pirmoji užsachario šalis, išsivadavusi nuo britų ir paskatinusi dar 17 Afrikos šalių pasekti jos pavyzdžiu. Nepaisant pastarųjų metų ekonominių ir korupcijos skandalų, Gana jau daugiau kaip du dešimtmečius yra stabili ir taiki,  kartais vadinama Vakarų Afrikos sėkmės istorija.

Onsis Nkrumah savo gimtąją šalį vadina seserimi, nes gimė tais pačiais metais: ,,Mes dvyniai, su Gana gimėme tais pačiais metais, tą patį mėnesį. Tik aš gimiau 10 dienų vėliau ir tuo džiaugiuosi, nes Gana jau nebebuvo Britų kolonija Aukso krantas. Mes kartu švęsime 60-metį. Pasistengsiu tuo metu būti Ganoje.“

O. Nkrumah yra Kwamės Nkrumos – nepriklausomybės lyderio ir pirmojo Ganos prezidento sūnus. Tiesa, didžiąją gyvenimo dalį jis praleido ne Ganoje. Pastaraisiais metais grįžta vis dažniau ir net bandė kelti savo kandidatūrą praėjusių metų prezidento rinkimuose, mat ganiečiai vėl šlovina savo vėliau nuversto ir egzilyje mirusio pirmojo lyderio politinį palikimą, sostinėje veikia jo muziejus ir memorialinis parkas, jo vardu pavadintas milžiniškas transporto žiedas.

Kaip teigia O. Nkrumah, anksčiau teisti visi, susiję su K. Nkrumah, jo knygos ir nuotraukos degintos. „Nebuvo matyti jokių K. Nkrumos plakatų. Įdėta daug pastangų ištrinant jo vardą, jo mąstymą. Tai tęsėsi keletą metų, tačiau mąstymo taip ilgai nesuvaržysi. Greitai žmonės pamatė, kad perversmo lyderiai žadėjo, jog bus geriau, bet viskas tik blogėjo. Jo pastatytos gamyklos buvo uždarytos, įkurtos avialinijos ir jūrų linijos užsidarė. Naftos perdirbimo  gamykla stovėjo nenaudojama, dabar ją vėl remontuoja. Ilgainiui atėjo supratimas, kad jis buvo vertybė ir ją iš mūsų atėmė“, – tvirtina pašnekovas.

Vieną dieną elektros yra, kitą – ne

Ganos nepriklausomybės šauklys K. Nkruma save vadino socialistu ir buvo aktyvus Afrikos šalių išsilaisvinimo šalininkas. Savo valdymo metais jis sukūrė Ganos socialinės apsaugos sistemą, steigė mokyklas, inicijavo daug svarbių infrastruktūros projektų, įkūrė naujienų agentūrą. Tačiau neilgai trukus jis ėmė gniaužti savo kritikus, 1964 m. užsimojo valdyti iki gyvos galvos ir po poros metų, jam viešint Kinijoje, šalyje įvyko karinis perversmas. Ganos lyderis į savo šalį taip ir negrįžo, 1972 m. jis mirė nuo vėžio.

Parke, kur prieš 60 metų K. Nkruma tūkstančiams ganiečių paskelbė, kad „Gana bus amžinai laisva“, šią savaitę įrengta meninė instaliacija, pavadinimu „Netikra laisvė“. Išgyvenusi kelis karinius perversmus, nuo 1992 m. Gana vėl didžiuojasi savo demokratija. 25 mln. gyventojų turinti šalis turtinga gamtiniais ištekliais – kakava, auksu ir neseniai atrasta nafta, kurie itin svarbūs šalies vystymuisi. Tačiau pastaraisiais metais ją supurtė korupcijos skandalai ir ekonominiai sunkumai, todėl daugelis ganiečių klausia – ko verta tokia laisvė?

Devintą dešimtį perkopęs buvęs Ganos diplomatas K. B. Asante dirbo pirmojoje nepriklausomybę iškovojusios šalies vyriausybėje. Jis kalba apie drąsią savo vadovo viziją, kuri, pasak jo, pranoko laiką. Kartu buvęs bendražygis neigia, kad K. Nkrumos valdymas baigėsi perversmu dėl jo taikytų autoritarinių valdymo metodų: „Manau, kad nepriklausomybės pradžioje mes buvome teisingame kelyje. Tikiu, kad, jei jam būtų buvę leista tęsti darbus, būtume labiau išsivysčiusi ir didesnės gerovės šalis, nei šiandien esame.“

K. B. Asante įsitikinimu, K. Nkruma manė, kad Gana turėtų būti tokia išsivysčiusi, kaip bet kuri Europos šalis. „Jis svajojo apie kultūros ir pramonės metropolį, tai buvo jo žodžiai. Jis norėjo tai pasiekti per švietimą ir kultūros propagavimą, ragino tikėti savimi. Manau, mums tai nepavyko. Ne tik Ganos, bet ir kiti Afrikos lyderiai nori būti kaip europiečiai ar amerikiečiai, ir nežiūri į tai, kas vyksta pas mus. Jie dažnai vadovaujasi patarimais iš išorės. K. Nkruma tai matė, bet jo neklausė. Pavyzdžiui, skaitau laikraščiuose, kad atidaryta nauja aukso gamykla. Bet jis juk buvo tokią įkūręs! Ir jie ją sugriovė. O dabar vėl stato“, – aiškina pašnekovas.

K. B. Asante tvirtina, kad dauguma K. Nkrumos projektų buvo išjuokti ganiečių: „Todėl ir nenuėjome taip toli, kaip galėjome. Mums trūksta originalaus mąstymo. Turime įstatymus, bet jų nesilaikome. Tai nėra demokratija. Jis bandė žmones priversti jų laikytis. Gatvės buvo švaresnės, uodų buvo mažiau. Dabar politiniai lyderiai bijo būti neperrinkti, todėl yra neryžtingi. Nesakau, kad jis buvo puikus demokratas, bet jis nebuvo diktatorius.“

Kaip tikina K. B. Asante, jis norėtų, kad per ateinantį dešimtmetį Gana kitaip galvotų apie savo problemas. „Jei ateina politikas ir žada nutiesti naują kelią, žada nemokamą švietimą, mes turėtume klausti – kaip ketini už jį sumokėti? Geri vadovai pasiskolintus pinigus turėtų investuoti taip, kad uždirbtų daugiau ir grąžintų skolas. O dabar vieną dieną turime elektros, kitą – neturime“, – sako pašnekovas.

Moterys raštingesnės, bet veikiamos stereotipų

Profesorė I. Odotei – istorikė, žinoma Afrikos moterų teisių aktyvistė. Ji sako, kad per 60 metų šalis pasiekė tam tikrą brandą. Paklausta apie pasiekimus, ji mini jau beveik tris dešimtmečius vykstančius taikius rinkimus, daugeliui prieinamą švietimo sistemą, gyvybingą ekonomiką ir laisvą žiniasklaidą. Tačiau pripažįsta, kad sveikatos ir higienos srityje dar daug sunkumų.

Pasak I. Odotei, politiškai judama į priekį, tačiau, kalbant apie demokratiją, reikia įvertinti, kiek paisoma žmonių nuomonės: „Gali sakyti ką nori, bet aš vis tiek darysiu savo? Kartais valdžia taip elgiasi. Tačiau tai, kad žmonės gali laisvai išsisakyti ir neatsidurti už grotų, man regis, yra pasiekimas. Ganoje buvo laikas, kai taip nebuvo. Tačiau mums vis dar tenka kovoti su tokiais dalykais kaip maliarija ir viduriavimas. Mums vis nepavyksta užtikrinti geriamo vandens tiekimo ir higienos – žmonės viešai tuštinasi ir šlapinasi. Šiukšlės vis dar mėtomos, kur papuola ir mes tuo nesididžiuojame. Norėčiau matyti daugiau brandos šioje srityje 60-mečio proga.“

Ganos istorikė taip pat pažymi, kad šalies visuomenėje daugėja išsilavinusių moterų, taip pat politikių ir verslo lyderių, bet stereotipai tebėra gajūs ir dažnai užkerta kelią jaunoms moterims siekti daugiau.

„Neformalusis sektorius – užkariautas moterų. Nueikite į turgų ir pamatysite, kad ten vien moterys, jos pardavinėja prekes pakelėse. Moterys neturi pakankamai kapitalo, kad galėtų užsiimti verslu, nes vyrai vis dar eina į banką, nors raštingumo lygis Ganoje aukštesnis tarp moterų, ne tarp vyrų“, – teigia I. Odotei.

Kaip tikina istorikė, reikia daug nuveikti, kad moterys galėtų peržengti nematomas ribas: „Pavyzdžiui, aš nesu mačiusi moters elektrikės, ateinančios pašalinti sutrikimų mano namuose. Dujas ir elektros instaliaciją visada remontuoja vyrai. Kiek esate matę moterų, palindusių po mašina, kai ji sugenda? Reikia raginti jaunas moteris eiti į vietas, kuriose dominuoja vyrai. Jos eina mokytis būti siuvėjomis ir kirpėjomis, bet ne inžinierėmis, nes mano, kad taip lemta. Reikia daug nuveikti atsisakant stereotipų, nes vyrai vis dar viską kontroliuoja.“

Kitų Afrikos šalių kontekste Gana šiandien laikoma viena stabiliausių ir mažiausiai korumpuotų valstybių. Pirmojo Ganos prezidento sūnus O. Nkrumah įsitikinęs, kad, nepaisant ekonominių sunkumų, demokratija ganiečiams ir šiandien išlieka svarbiausia vertybe.

O. Nkrumah tikina, kad ganiečiai yra iš prigimties taikūs žmonės – gali nesutarti, bet prievartos nesiima. „Esame demokratai, niekas nėra gniuždomas. Mus riboja tik galimybių trūkumas, bet to nepavadinčiau prievarta. Laisvę turime, galime reikšti savo mintis, kad ir kokios prieštaringos jos bebūtų. Turime politinę laisvę ir aš tuo didžiuojuosi. Tikiu, kad per 60 metų galėjome pasiekti daugiau, bet tai jau kito pokalbio tema. Dėkui dievui, esame demokratiška šalis, turime laisvę beveik visose srityse. Norėčiau, kad daugiau žmonių turėtų didesnių išteklių, kad daugiau balsų būtų geriau girdimi. Tai viskas“, – tvirtin pašnekovas.