Šis pranešimas reiškia, jog, Europai ruošiantis silpnėjančios JAV apsaugos galimybei, Vokietija turės atšaukti savo konstituciškai įtvirtintą „skolos stabdį“, kad galėtų pakelti savo gynybos biudžetą 100 mlrd. eurų per metus.
„Yra momentų, kai šalies istorija pasuka netikėta linkme“, – trečiadienį teigė laikraštis „Zeit“ bei pridūrė, kad F. Merzo planai „gali tapti vienu iš tokių momentų“.
Planai buvo pristatyti antradienį, vykstant skubioms koalicijos deryboms tarp F. Merzo centro dešinės CDU/CSU aljanso ir centro kairės socialdemokratų (SPD) po praeito mėnesio rinkimų.
Derybų tempas dar pagreitėjo po penktadienį vykusio viešo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio ginčo ir Vašingtono paramos Kyjivui sustabdymo.
F. Merzas, ilgalaikis transatlantinių ryšių rėmėjas, anksčiau vengęs viešąsias išlaidas dengti didelio masto skolomis, skubiai pakeitė savo poziciją dėl greitai besikeičiančios tarptautinės padėties.
Vokietijos partnerės Europos Sąjungoje (ES), kurios ketvirtadienį rinksis į Europos Vadovų Tarybą aptarti Ukrainos gynybos, laukė Berlyno veiksmų po mėnesius trukusio politinio paralyžiaus dėl lapkritį sugriuvusios buvusio kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybės.
Be stipraus gynybos biudžeto padidinimo, F. Merzas nori sukurti 500 mlrd. eurų vertės fondą, skirtą patobulinti Vokietijos senstančią infrastruktūrą ir padėti išlipti iš dvejus metus trunkančios recesijos.
Jei planai pavyks, jie gali kardinaliai pakeisti situaciją ir „greitai įveikti Vokietijos ekonominę stagnaciją“, teigė Sebastianas Dullienas (Sebastianas Duljenas), IMK ekonominių tyrimų instituto direktorius.
„Vokietijos pareiga“
Dabartinis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) tokius planus pavadino „istoriškai svarbia diena kariuomenei ir Vokietijai“ – valstybei, kuri vengė demonstruoti karinę galią dėl savo nacistinės praeities.
Kaip pažymėjo laikraštis „Spiegel“, tai taip pat labai skiriasi nuo F. Merzo pozicijos rinkimų kampanijos metu, kai jis laikėsi tradiciškai griežto CDU įvaizdžio fiskalinės politikos srityje.
„Nepaisant to, gerai, kad Merzas laužo savo rinkiminės kampanijos pažadus“, – teigė laikraštis.
Atsižvelgiant į galimą JAV „atvirą oponavimą“ Europai, dabar Vokietijos „pareiga, kaip daugiausia gyventojų turinčios, ekonomiškai stipriausios šalies žemyne (...) suburti europiečius, juos vesti ir raginti užtikrinti savo pačių saugumą“, pridūrė leidinys.
Tačiau planai turi būti greitai patvirtinti kadenciją baigiančio parlamento, kuriame reikės dviejų trečdalių daugumos tam, kad pakeistų skolos stabdį. Tikėtina, tai bus pasiekta su žaliųjų parama.
Tada CDU/CSU ir SPD turės užbaigti koalicijos derybas prieš perimdami valdžią ir įgaudami galimybę imti leisti šiuos pinigus.
„Potencialas konfliktui“
Jacobas Rossas (Jakobas Rosas) iš Vokietijos užsienio ryšių tarybos teigė, jog antradienį paskelbti planai svarbūs „psichologiškai ir dėl signalų, kuriuos tokie pareiškimai siunčia“.
Naujienų agentūrai AFP J. Rossas teigė, jog lieka daug neatsakytų klausimų, kaip praktiškai galima išleisti tokias milžiniškas sumas.
„Kas gamins reikiamus ginklus? Ar Europa turi pakankamai žaliavos? Kas nutiks su infliacija, kai į ekonomiką bus įlieta tokia suma?“ – klausė jis.
Taip pat lieka bendradarbiavimo su kitomis ES valstybėmis ir pačia Bendrija klausimas – Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) taip pat antradienį pristatė planą mobilizuoti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir Ukrainos paramai.
„Manau, kad yra potencialo konfliktui, ypač su Paryžiumi“, – teigė J. Rossas.
Jis prisiminė reakciją į 100 mlrd. eurų „specialųjį fondą“, paskelbtą O. Scholzo po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022-aisiais, kuris greitai buvo sunaudotas.
„Dar tada (Prancūzijos prezidentas) Macronas liko nustebintas ir perspėjo, jog Vokietija galimai save „izoliuoja“, – sakė J. Rossas.
„Dabar mes kalbame apie daugiau nei du kartus didesnę sumą, tad natūralu, kad Europos partneriai kels klausimus, ką tai reikš jų ekonomikoms, eurozonai bei jėgų balansui Europoje“, – pridūrė jis.
