Graikija ketvirtadienį ėmėsi skubiai ieškoti būdų išvengti pirmalaikių rinkimų ir galimo smūgio fiskalinėms reformoms po to, kai parlamentui nepavyko išrinkti naujojo prezidento.

Trečiadienį tik 160 įstatymų leidėjų išreiškė palaikymą vyriausybės kandidatui, buvusiam eurokomisarui Stavrui Dimui (Stavros Dimas), kuriam, kad būtų išrinktas prezidentu, reikėjo užsitikrinti 200 balsų.

Dabar bus nekantriai laukiama gruodžio 23 dieną parlamente įvyksiančio antrojo rinkimų rato, per kurį S.Dimui vėl bus būtina užsitikrinti 200 įstatymų leidėjų palaikymą, kad būtų išrinktas į iš esmės reprezentacinį prezidento postą.

„Pirmasis balsavimas buvo blogesnis nei tikėtasi“, - pažymėjo liberalios pakraipos dienraštis „Kathimerini“ ir pridūrė, jog kalbant apie vyriausybę, mūšį ji pralaimėjo, tačiau karą dar gali laimėti.

Laikas spaudžia ir mažėja galimybės užkirsti kelią politinei krizei, kuri savo ruožtu gali sužlugdyti skausmingas ekonomines reformas, būtinas siekiant atgaivinti vieną labiausiai krizės nualintų Europos Sąjungos ekonomikų.

„Be paskutinės minutės permainų (politinėje arenoje) bus sudėtinga išvengti pirmalaikių rinkimų“, - pabrėžė politikos analitikas Thomas Gerakis (Tomas Gerakis).

Kaip pranešama, vyriausybės vadovas Antonis Samaras atmetė raginimus surengti rinkimus 2015 metų pabaigoje ir taip pat pasisakė prieš kelių įstatymų leidėjų raginimus suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę.

Graikijai neseniai pavyko užsitikrinti, kad būtų dviem mėnesiams pratęsta Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos paramos programa, kuri turėjo baigtis gruodžio 31 dieną, kad būtų užbaigtas vykdomas finansų auditas, po kurio paaiškės, ar šalis gaus dar maždaug 7 mlrd. eurų paskolų.

Augant Graikijos obligacijų pelningumui, tarptautinės rinkos nervingai stebi situaciją, o Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) neseniai įspėjo šalį dėl „neteisingo“ rinkimų rezultato pasekmių.

Jei gruodžio 29 dieną teks rengti trečiąjį balsavimo ratą, S.Dimui jau reikės užsitikrinti tik 180 deputatų palaikymą. Tačiau jei nesėkme pasibaigs ir trečiasis rinkimų ratas, parlamentas turės būti paleistas ir šaliai teks rengti pirmalaikius rinkimus.

Centro kairės pakraipos dienraštis „Ta Nea“ rašė, kad dabartinė situacija panaši į „sudėtingą kryžiažodį“, tekusį vyriausybei, kuriai dabar reikia ieškoti būdų palenkti į savo pusę nepriklausomus įstatymų leidėjus.

Nepriklausomų deputatų Graikijos parlamente yra 24 ir tik penki iš jų parėmė S.Dimą per pirmąjį balsavimo ratą.

„Tikslas - per 11 dienų rasti 20 įstatymų leidėjų“, - pažymėjo provyriausybinis dienraštis „Eleftheros Typos“.

Vyriausybė turi tik nedidelę daugumą 300 vietų parlamente ir vis didesniu galvos skausmu jai tampa kairiųjų radikalų partija „Syriza“, siekianti, kad būtų atšaukta ketverius metus vykdoma griežto taupymo politika ir būtų iš naujo tariamasi dėl Graikijai suteikto ES finansinės pagalbos paketo sąlygų.

Remiantis neseniai atlikta viešosios nuomonės apklausa, daugiau nei 50 proc. graikų nenori pirmalaikių rinkimų, kurie būtų jau antrieji per dvejus metus.