Graikija šeštadienį ruošiasi pateikti „kontrpasiūlymus“, kurie galėtų atverti gyvybiškai svarbias išmokas pagal finansinės pagalbos programą, kai euro zonos pareigūnai pareiškė aptarę Atėnų bankroto galimybę, jeigu šios derybos žlugtų.

Graikų pareigūnai iki šiol vis atmesdavo šalies skolintojų „spaudimą“, o šeštadienį pasiųs į Briuselį aukšto lygio delegaciją, kuri pateiks savo planus, kaip būtų galima užbaigti jau penkių mėnesių trukmės priešpriešą.

Karštligiškos diskusijos vyko kitą dieną po Tarptautinio valiutos fondo (TVF) derybininkų delegacijos išvykimo iš Briuselio į Vašingtoną, nesugebėjus išspręsti didelių nesutarimų, artėjant galutiniam terminui – birželio 18-ajai.

Atėnų akcijų biržoje kainos nusmuko 6 proc., kai paaiškėjo, kad aukšto rango pareigūnai, kurie ketvirtadienį susitiko Bratislavoje, apsvarstė „blogiausio atvejo“ scenarijų, jeigu Graikija nebepajėgtų grąžinti savo skolų.

„Per diskusijas bankrotas buvo paminėtas kaip vienas iš tikėtinų scenarijų, jeigu viskas susiklostys blogai“, – naujienų agentūrai AFP po derybų Bratislavoje sakė vienas euro zonos pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo pavardės.

Kitas pareigūnas pridūrė: „Taip buvo pasiruošta blogiausiam atvejui. Šalys norėjo žinoti, kas dedasi.“

Ši ilgai besitęsianti drama, per kurią Graikija vis atsisako įsipareigojimo vykdyti reformas, kurių reikalauja šalies skolintojai, turėtų pasiekti kulminaciją per euro zonos finansų ministrų susitikimą Liuksemburge birželio 18 dieną.

Susitarimas, pagal kurį Graikijai būtų pervesta paskutinė 7,2 mlrd. eurų išmoka iš anksčiau Atėnams suteiktos tarptautinės finansinės pagalbos programos lėšų, turi būti sudarytas ateinančią savaitę, kad nacionaliniai parlamentai galėtų jį patvirtinti iki tos programos galiojimo pabaigos birželio 30 dieną.

Graikija šio mėnesio pabaigoje turi grąžinti TVF 1,6 mlrd. eurų, o iki liepos 20 dienos – pervesti dar 3,4 mlrd. eurų Europos centriniam bankui.

Europos Sąjungos šalys „kelia vis daugiau klausimų, kokie yra įmanomi keliai judėti į priekį šioje padėtyje“, sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas euro reikalams Valdis Dombrovskis.

„Turime įvertinti visas galimybes“, – Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius sakė AFP.

PABLOGINTI REITINGAI

Tuo tarpu reitingų agentūra „Standard & Poor's“ penktadienį pablogino Graikijos keturių didžiųjų bankų reitingus ir savo pranešime nurodė, kad tie skolintojai „tikriausiai bankrutuos per ateinančius 12 mėnesių , jeigu nebus susitarimo tarp Graikijos vyriausybės ir jos oficialių kreditorių“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad visos šiame procese dalyvaujančios šalys turi toliau stengtis susitarti. „Jeigu bus valia, bus ir išeitis“, – pridūrė ji, nors Berlynas laikosi griežtos pozicijos Graikijos atžvilgiu.

Viena nauja apklausa, pabrėžianti didėjantį nusivylimą dėl Atėnų elgesio, rodo, kad dauguma vokiečių dabar nori, kad Graikija pasitrauktų iš euro zonos.

Nedidelė dauguma (51 proc.) vokiečių, kuriuos šią savaitę apklausė televizija ZDF, sakė nenorintys, kad Graikija toliau naudotų ES vieningąją valiutą. Šešiais mėnesiais anksčiau tokios nuomonės buvo tik 33 proc. respondentų.

Graikijos gynybos ministras Panas Kamenas (Panos Kammenos) tvirtino, kad susitarimas „atsiras iki birželio 18-osios arba niekada“.

Tuo tarpu valstybės reikalų ministras Alekas Flamburaris (Alekos Flambouraris), artimas premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) sąjungininkas, sakė visuomeninei televizijai ERT: „Tikiuosi, kad (susitarimas) bus labai greitai, birželio 18 dieną, kai susitiks Eurogrupė.“

Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas), Nyderlandų finansų ministras, tvirtino, kad būtų „neįsivaizduojama“ pasiekti susitarimą nedalyvaujant TVF, kurį Atėnai kaltina mėginimu spausti kitus skolintojus.

„Jeigu TVF pasitrauks ... tuomet nebeliks dalies šios programos finansavimo, o tuomet mes nebeturėsime pagrindo“, – aiškino jis pridūręs, kad Tarptautinio valiutos fondo dalyvavimas yra būtinas.

Vis dėlto vienas vyriausybės šaltinis Atėnuose sakė, kad TVF „spaudžia visomis kryptimis, o labiausiai – Berlyno kryptimi, skatindamas taikyti griežtą politiką Graikijoje, kad galėtų susigrąžinti savo pinigus“.

Buvo paskelbta pranešimų apie nesutarimus tarp griežtojo požiūrio besilaikančio TVF ir ES. Vašingtone įsikūręs skolintojas sakė norintis, kad Europa nurašytų dalį Graikijos skolų.

Europos šaltiniai sakė agentūrai AFP, kad Graikija ir jos skolintojai diskutuoja dėl galimybės pratęsti iki ateinančių metų kovo dabartinę euro zonos finansinės pagalbos programą, kuri turėtų baigtis birželio pabaigoje.