„Nuostabu matyti pirmąsias šalių, į kurias buvo nusitaikyta, reakcijas, – sakė ministrė įraše platformoje „LinkedIn“. – Esu dėkinga ir tikiuosi, kad nugalės diplomatija bei buvimas sąjungininkais.“
Anksčiau šeštadienį D. Trumpas pagrasino įvesti naujus muitus importui iš aštuonių Europos šalių, atsiuntusių savo karių į Grenlandiją – autonominę Danijos teritoriją.
Nuo vasario 1 dienos Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai bus taikomas 10 proc. muito tarifas visoms į Jungtines Valstijas siunčiamoms prekėms, parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„2026 metų birželio 1-ąją šis muito tarifas bus padidintas iki 25 procentų. Šis muitas bus taikomas ir mokėtinas tol, kol bus pasiektas Susitarimas dėl Visiško ir Visapusiško Grenlandijos įsigijimo“, – parašė jis.
Keli Europos lyderiai šiuos grasinimus pavadino nepriimtinais.
Esu dėkinga ir tikiuosi, kad nugalės diplomatija bei buvimas sąjungininkais.
„Muitų taikymas sąjungininkams už tai, kad jie siekia kolektyvinio NATO sąjungininkų saugumo, yra visiškai neteisingas. Žinoma, mes tai tiesiogiai aptarsime su JAV administracija“, – sakė JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris).
„Grasinimai muitais yra nepriimtini ir neturi vietos šiame kontekste“, – socialiniame tinkle „X“ prancūzų ir anglų kalbomis parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Tūkstančiai grenlandų šeštadienį sostinėje Nūke dalyvavo demonstracijoje, reikšdami nepritarimą D. Trumpui ir skanduodami "Grenlandija neparduodama".
Tūkstantinis protestas prieš JAV prezidento planus perimti Grenlandiją vyko ir Danijos sostinėje Kopenhagoje.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) šeštadienį taip pat įspėjo, kad „muitai pakenktų transatlantiniams santykiams ir sukeltų pavojingo nuolatinio padėties blogėjimo riziką“.
Pareiškimas buvo paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Danijos ir Grenlandijos pareigūnai Vašingtone surengė derybas dėl D. Trumpo siekio įsigyti salą, tačiau susitarimo nepasiekė.
Grasinimai muitais yra naujausia respublikono D. Trumpo spaudimo taktika, jam stiprinant pastangas perimti autonominės Arkties salos kontrolę. Jis net yra grasinęs prireikus pasinaudoti karinėmis priemonėmis šiam tikslui pasiekti.
JAV prezidentas siekia kontroliuoti šią Arkties teritoriją, kuri, pasak jo, yra būtina JAV nacionaliniam saugumui.
D. Trumpo planai dėl Grenlandijos išgąsdino Daniją ir sukėlė nerimą NATO – aljanso, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo laikų buvo Vakarų saugumo pagrindas – Europos nariams.
Europos valstybės ketvirtadienį pradėjo dislokuoti karius saloje, vykdydamos, pasak Vokietijos, misiją Rusijos ir Kinijos grėsmėms atremti.
Prancūzijos reakcija
Jei D. Trumpas įgyvendins grasinimus įvesti muitus Europos šalims, besipriešinančioms jo planams įsigyti Grenlandiją, sekmadienį pareiškė Prancūzijos žemės ūkio ministrė.
„Vykstant šiai muitų eskalacijai jis taip pat turi daug ką prarasti, kaip ir jo paties ūkininkai bei pramonininkai“, – transliuotojams „Europe 1“ ir „CNews“ sakė Annie Genevard (Ani Ženvar).
Ji pridūrė, kad bet koks JAV įvykdytas autonominės Danijos teritorijos perėmimas būtų nepriimtinas.
Italijos reakcija
Italijos ministrė pirmininkė D. Trumpo grasinimą įvesti muitus jo planų užimti Grenlandiją priešininkams sekmadienį pavadino klaida ir pridūrė išsakiusi jam savo nuomonę.
„Manau, kad naujų sankcijų įvedimas šiandien būtų klaida“, – viešėdama Seule žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni).
Ji pridūrė: „Prieš kelias valandas kalbėjausi su Donaldu Trumpu ir pasakiau jam, ką galvoju.“
Vokietijos reakcija
Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) vyresniosios mokslo darbuotojos teigimu, D. Trumpas grasina įvesti muitus aštuonioms europinėms NATO sąjungininkėms, nes siekia suskaldyti Europą.
„Trumpas tai daro, nes gali, o Grenlandija jam yra svarbus „trofėjus“, – naujienų agentūra „dpa“ sakė Laura von Daniels.
Taikydamas muitus atskiroms Europos šalims, D. Trumpas siekia „daryti maksimalų spaudimą ir suskaldyti europiečius, kurie iki šiol buvo vieningi Grenlandijos krizės klausimu“, – teigė ji.
Pastarosiomis savaitėmis buvo ne kartą spėliojama, kad JAV Aukščiausiasis Teismas netrukus gali priimti sprendimą dėl nepaprastųjų muitų ir galbūt apriboti vienašališkus D. Trumpo veiksmus, pažymėjo L. von Daniels.
Paprastai teisė nustatyti muito tarifus priklauso JAV Kongresui, tačiau D. Trumpo administracija sugebėjo apeiti įstatymų leidėjus, remdamasi šalyje 1977 m. priimtu Tarptautinės nepaprastosios ekonominės padėties įstatymu.
Pagal šį įstatymą prezidentas krizinėse situacijose gali priimti dekretus pats, be parlamento.
Tuo iš dalies galima būtų paaiškinti, kodėl tokį staigų sprendimą dėl muitų D. Trumpas priėmė būtent dabar, sakė L. von Daniels.
Kita galima priežastis, pridūrė L. von Daniels, būtų apgalvotas galios demonstravimas prieš numatomą D. Trumpo kelionę į Pasaulio ekonomikos forumą Davose, kuris prasidės pirmadienį.
„Trumpas griebiasi bauginimo ir savo sąjungininkų, visų pirma Danijos ir Grenlandijos, žeminimo“, – sakė ji.
Ekspertės nuomone, saugumo ir ekonomikos požiūriu tokiam žingsniui nebuvo jokių suprantamų priežasčių.
Greičiau D. Trumpas siekia pakenkti vieningai „norinčiųjų koalicijos“ pozicijai ginant Grenlandijos interesus ir siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma tarptautinės teisės.
Naujausi komentarai