Artimiausiu metu dėl bado gali mirti pusantro milijono vaikų ir bado mastai tik plečiasi – pavyzdžiui, Jemene nuo sausio badaujančių skaičius išaugo trimis milijonais.
„Gresia viena didžiausių jei ne didžiausia pasaulio humanitarinė krizė. Dėl gamtos, klimatinių sąlygų ir kartu žmogaus sukeltų veiksnių mirtis gresia tokiems skaičiams, kurie buvo įvardinti.
Kai kurioje Afrikos valstybėse, esančiose piečiau Sacharos dykumos, yra sausros zona, ten lietaus nebuvo kelis sezonus iš eilės. Tad Nigerijoje, Čade, Somalyje, Pietų Sudane yra krizinė situacija. Jungtinės Tautos kviečia skubiai, iki balandžio pabaigos skirti 4 ,5 mlrd. dolerių tam, kad būtų suteikta būtiniausia humanitarinė pagalba šiuo metu badaujantiems“, – pasakoja VU TSPMI politologė Giedrė Biržytė.
Ji pabrėžia, kad šalyse, kurių ekonomika paremta žemės ūkiu arba gyvulininkyste, lietaus nebuvimas yra pagrindinis badą sukeliantis veiksnys.
Tačiau, pasak politologės, dėl krizės kalti ne tik klimato, bet ir žmogiškieji veiksniai. Pavyzdžiui, Pietų Sudano ir Somalio šalys vadinamos silpnomis arba žlugusiomis, kur centrinė valdžia ne tik kad nesugeba užtikrinti minimalių gerovės sąlygų žmonėms, bet taip pat kariauja grupėmis šalies viduje, vyksta kariniai konfliktai.
Plačiau apie humanitarinę krizę Afrikoje – pokalbio įraše.
Naujausi komentarai