Mėnesio pradžioje Londone įvykęs Didžiojo dvidešimtuko (G 20) šalių vadovų susitikimas visais atžvilgiais buvo neeilinis įvykis. Juk ne kiekvieną dieną sprendžiamas pasaulio likimas. Ne kasdien stipriausių pasaulio šalių lyderiai susitinka suderinti savo tolesnių veiksmų. Ne taip dažnai jie ieško kompromiso ir dalijasi nuomonėmis, ką reikia daryti ir ko nereikia.

Būtent taip pompastiškai žiniasklaidos buvo pristatytas lyderių bandymas kartu ieškoti priemonių pasaulinei finansų krizei įveikti. Atitinkamą nuotaiką sukūrė ir patys šalių vadovai. Jie iškilmingai žadėjo naują pasaulio tvarką.

Neapsieita ir be šou elementų. Griežtesnio ekonomikos reguliavimo reikalavęs Nicolas Sarkozy netgi buvo pagrasinęs ignoruoti susitikimą, jei nebus atsižvelgta į jo siūlymus. Ekspresyvų Prancūzijos lyderį visi suskubo raminti...

Susitikimas baigėsi garsiomis frazėmis. JAV prezidentas Barackas Obama pripažino, kad Amerikos dominavimo era pasaulyje baigėsi. O Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad buvo pasiektas puikus ir beveik istorinis kompromisas. Visi buvo patenkinti ir laimingi, tai ir buvo užfiksuota tradicinėje "šeimos" nuotraukoje.

Tačiau realūs susitikimo rezultatai yra daug kuklesni, negu buvo tikėtasi. Kaip pripažino nusivylę apžvalgininkai, iš esmės vienintelis teigiamas ir apčiuopiamas dalykas, dėl kurio buvo susitarta, – sprendimas skirti pinigų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) ir pasaulinei prekybai gaivinti. Iš 1 trln. JAV dolerių 750 mlrd. numatyta labiausiai nuo krizės nukentėjusioms šalims, kurios galės dar daugiau skolintis iš TVF. Tos valstybės, kurios ryšis šiam žingsniui, tikriausiai pirmosios pajus ir suvoks ką turėjo galvoje G 20 lyderiai, kalbėję apie naują pasaulio tvarką.