JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija įvedė griežtas sankcijas Irano bankininkystės sektoriui, taip pat gyvybiškai svarbiai naftos ir dujų pramonei, kai Vašingtonas 2018-aisiais vienašališkai pasitraukė iš tarptautinio susitarimo dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos.

Nors Jungtinės Valstijos tvirtina, kad vaistams ir humanitarinėms prekėms taikomos sankcijų išimtys, dėl prekybos suvaržymų daugelis pasaulio bankų ir įmonių vengia turėtų verslo ryšių su Iranu, bijodami sulaukti Vašingtono baudžiamųjų priemonių. Iranas taip pat atkirstas nuo tarptautinės bankininkystės sistemos, todėl jam sudėtinga pervesti lėšas.

„Mūsų žmonės turėtų žinoti, kad dėl visų veiksmų, kurių planuojame imtis dėl vaistų, vakcinų ir įrangos importo, mes turime šimtąkart prakeikti Trumpą“, – sakė H. Rouhani, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra IRNA.  

Prezidentas sakė, kad tapo itin sudėtinga atlikti netgi paprasčiausius mokėjimus už vaistus, perkamus iš kitų šalių. Anot jo, lėšų pervedimas gali užtukti „ne vieną savaitę“.

H. Rouhani sakė, kad nepaisant šių sunkumų Irano valdžia daro viską, kad įsigytų iš užsienio vakcinų ir kiek įmanoma greičiau paskiepytų jomis į COVID-19 rizikos grupę patenkančius asmenis.

Praėjusią savaitę Iranas pareiškė pats kuriantis vakciną. Jos bandymus su žmonėmis planuojama pradėti ateinantį mėnesį.

Iranas, turintis daugiau kaip 80 mln. gyventojų, ketina iš užsienio įsigyti 20 mln. vakcinos dozių.

Nuo pandemijos pradžios Irane buvo patvirtinta per 1 mln. koronavirusinės infekcijos atvejų, daugiau kaip 50 tūkst. žmonių nuo šios ligos mirė. Pagal užsikrėtimo atvejų ir mirčių skaičių Iranas labiausiai pandemijos paveikta valstybė Artimuosiuose Rytuose.

Irano valdžia delsė imtis griežtų suvaržymų, taikomų kitose regiono šalyse, būgštaudama, kad jie nugramzdins šalį į dar gilesnę ekonominę krizę. Pastaraisiais metais dėl sankcijų smarkiai nusmukus Irano valiutos kursui, smarkiai pabrango beveik visos prekės, o gyventojų santaupos nuvertėjo.