Per ugnikalnio išsiveržimą Reikjaneso pusiasalyje liejosi įspūdingi lavos srautai, tačiau dabar lava spjaudosi nebe trys, o tik du krateriai, teigiama trečiadienį ryte išplatintame Islandijos meteorologijos biuro (IMB) pranešime.

„Tiek išsiveržimo galia, tiek seisminis aktyvumas ir deformacija laikui bėgant sumažėjo“, – skelbiama naujausioje IMO informacijoje.

Išsiveržimas, per kurį vos už trijų kilometrų nuo evakuoto Grindaviko uosto žemėje atsivėrė maždaug keturių kilometrų ilgio plyšys, prasidėjo pirmadienį vakare. Iki tol buvo fiksuojami gausūs, tačiau nedideli žemės virpesiai.

Grindavikas liks uždarytas mažiausiai iki gruodžio 28 d., kol bus atliktas naujas rizikos įvertinimas, pranešė Islandijos transliuotojas RUV. Kol kas neveikia ir turistų mėgiama „Mėlynosios lagūnos“ gydykla.

Sostinėje Reikjavike gyvenimas praktiškai nepasikeitė – viena vertus, miestas yra už maždaug 40 kilometrų į šiaurės rytus nuo ugnikalnio, kita vertus, ugnikalnių išsiveržimai Islandijoje yra gyvenimo dalis.

Tai vėl taps turistų traukos objektu. Tikimės, kad tai pasitarnaus ekonomikai.

„Visi susijaudinę, tačiau į tai reaguoja ramiai. Nieko dėl to nepadarysi. Esame prie to pratę. Žinote Islandiją ir jos gamtos galią“, – pasakojo vienos iš Reikjaviko parduotuvių savininkė 60 m. amžiaus Anna Dora.

Po to, kai mokslininkai ne vieną savaitę siuntė perspėjimus apie gręsiantį pavojų, valdžios institucijos įrengė sutvirtinimus aplink geoterminę Svartsengio jėgainę, kuri yra vos už dviejų kilometrų nuo išsiveržusio ugnikalnio ir elektra bei vandeniu aprūpina 30 tūkst. pusiasalio gyventojų.

„Dirbu Svartsengio jėgainėje, todėl esu labai arti tos vietos, tačiau manau, kad viskas gerai. Viskas prasidėjo su trenksmu, tačiau dabar aprimo, todėl aš dėl to nepergyvenu“, – naujienų agentūrai AFP sakė 37 m. Arnaras Flokasonas, atvežęs savo atžalą į mokyklą Reikjavike.

Helga Gudjonsdottir, 33 m. biuro darbuotoja, taip per pernelyg nesijaudino dėl lavos upių, sakydama, jog tai „dar vienas dalykas, kuris kartosis ateinančiais metais“.

„Tiesiog teks su tuo susigyventi“, – pridūrė ji.

„Tai vėl taps turistų traukos objektu. Tikimės, kad tai pasitarnaus ekonomikai“, – kalbėjo prieš šešerius metus iš Lenkijos į Islandiją atvykęs ir parduotuvę šioje šalyje turintis Lukaszas Wrobelis. Islandijos vyriausybė perspėjo žmones nekeliauti į Reikjaneso pusiasalį ugnikalnio pažiūrėti, tačiau daugelis į šią rekomendaciją numojo ranka.

Ugnikalnių išsiveržimai Islandijoje nėra retas reiškinys – šalyje yra 33 aktyvių ugnikalnių sistemos, tai didžiausias skaičius visoje Europoje.

Tačiau Reikjaneso pusiasalyje ugnikalnio įsiveržimas 2021 m. įvyko po aštuonių šimtmečių pertraukos.

Nuo tada ugnikalniai veržėsi ir 2021 m., ir 2022 m., ir šių metų pradžioje – laimei, tai vykdavo atokiose, negyvenamose vietovėse.

Vulkanologijos ekspertų teigimu, tai galėtų būti naujos ugnikalnių aktyvumo eros šiame regione pradžia.