Nuo 2018-ųjų šias pareigas einančiam P. Sanchezui, kuris koalicijoje su kraštutinių kairiųjų partija „Podemos“ valdo ketvirtą pagal dydį euro zonos ekonomiką, šie rinkimai yra itin svarbūs. 

Iš visų 12 regionų, kuriuose vyks rinkimai, 10 valdo socialistai – vieni arba koalicijoje.

Regionų valdžios institucijos buvo labai svarbios P. Sanchezo sąjungininkės, ypač COVID-19 pandemijos metu, kuomet premjeras joms pavedė nustatyti įvairiausius ribojimus. 

Carloso III (Karloso III) universiteto politikos mokslų profesorius Pablo Simonas (Pablas Simonas) nurodė, kad artėjantis balsavimas gali lemti posūkį į dešinę, kuris gali turėti įtakos kitiems visuotiniams rinkimams, turintiems įvykti iki šių metų pabaigos. 

Pagrindinė opozicinė konservatyvioji Liaudies partija (PP), kuri kelis mėnesius pirmauja nuomonių apklausose, sekmadienį įvyksiančius rinkimus įvardija kaip referendumą prieš P. Sanchezą. 

„Tik balsuodami galime užversti sančizmo istorijos lapą“, – antradienį nurodė PP vadovas Alberto Nunezas Feijoo (Albertas Nunjesas Feichas), pavartodamas paniekinamą išsireiškimą apie P. Sanchezo politiką.

Kraštutinių dešiniųjų lyderis

PP, remiama centro dešiniosios partijos „Ciudadanos“, yra įsitikinusi, kad gali laimėti šešiuose šiuo metu kairiųjų valdomuose regionuose ir sustiprinti savo pozicijas turtingiausiame Ispanijos Madrido regione. 

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad PP partija gali laimėti keturiuose regionuose: šiaurėje – La Riochoje ir Aragone, rytuose – Valensijoje, o Balearų salose – Ibizoje. 

Bet visuose šiuose regionuose jai reikėtų kraštutinių dešiniųjų partijos „Vox“ paramos.

Pastaruosius metus PP kartu su „Vox“ valdė Kastilijos ir Leono regioną, kur kraštutinių dešiniųjų partijos itin konservatyvi pozicija socialiniais klausimais, pirmiausia dėl abortų, nuolat kėlė jai keblumų.

Politinių konsultacijų bendrovės „Teneo“ analitikas Antonio Barroso (Antonijus Barosas) teigia, kad „Vox“ nori prisidėti prie kuo daugiau regioninių vyriausybių ir taip padidinti savo matomumą. 

„PP vadovybė, priešingai, norėtų sumažinti „Vox“ dalyvavimą regionų vadovybėse, kad išvengtų prieštaringų situacijų, galinčių atitolinti partiją nuo centro ir atbaidyti centristų rinkėjus“, – teigė jis.

Ar gali kairieji pasipriešinti?

PP vadovas A. N. Feijoo, keturis kartus iš eilės laimėjęs regioninius rinkimus Galisijoje, nuo praėjusių metų, kai tapo nacionaliniu lyderiu, siekia, kad partija judėtų centro link. 

Saragosos universiteto politologė Cristina Monge (Kristina Monchė) nurodė, kad A. N. Feijoo save pateikia kaip nuosaikųjį, bet negeba pasirinkti strategijos kraštutinių dešiniųjų atžvilgiu. 

P. Sanchezas stengiasi mobilizuoti kairiuosius, perspėdamas apie „Vox“ keliamą pavojų ir pabrėždamas, kad jo vyriausybei pavyko pažaboti infliaciją ir suvaldyti ekonomiką pandemijos metu.

Per pastarąsias savaites jis važinėjo po šalį ir skelbė apie naujas iniciatyvas, įskaitant jaunimui prieinamą būstą, didesnį sveikatos priežiūros finansavimą ir pensininkams siūlomus kino bilietus po du eurus.

„Ekonominiai rodikliai yra geri“, – pareiškė C. Monge ir nurodė, kad rinkėjai neturi tokios apokaliptinės vizijos, kokią piešia dešinieji. 

„Kairieji tam priešinasi geriau nei tikėtasi“, – sakė ji.

Tuo atveju, jei PP laimėtų metų pabaigoje vyksiančius nacionalinius rinkimus, bet vis tiek nesurinktų valdančiosios daugumos, netgi suvieniję jėgas su „Vox“, socialistai turėtų galimybę likti valdžioje.

P. Simonas nurodė, kad taip yra todėl, kad nedidelės nacionalistinės ir regioninės partijos vis dar yra linkusios sudaryti sandorius su kairiaisiais, o ne dešiniaisiais.