Analitikai atkreipia dėmesį, kad V. Putinas Rusijos ekonomiką apibūdino kaip „stabilią ir patikimą“, tačiau pripažino, kad infliacija šalyje siekia 9,2–9,3 proc. ir dėl to apkaltino centrinį banką.

„Putinas užsiminė, kad Rusijos centrinis bankas ir jo valdytoja Elvira Nabiullina nesusitvarkė su Rusijoje kylančiomis palūkanomis ir pastebėjo, kad Rusijos vyriausybės ekonomikos politikoje būta „šiokių-tokių trūkumų“, tokiu būdu kaltę dėl kylančių palūkanų ir infliacijos greičiausiai mėgindamas suversti kuriam kitam Rusijos pareigūnui“, – teigiama straipsnyje.

ISW straipsnyje taip pat minima, kad Rusijos centrinis bankas neseniai paskelbė prognozuojąs, jog Rusijos BVP 2025 m. augs 0,5–1,5 proc. Palūkanos Rusijoje šiuo metu siekia 21 proc. ir oficialūs asmenys yra užsiminę, kad gruodžio 20 d. įvyksiančiame centrinio banko posėdyje jos gali būti padidintos iki 23 proc.

V. Putino teigimu, Rusija yra stipri valstybė ir per beveik trejus plataus masto invazijos Ukrainoje metus tik dar labiau sustiprėjo.

„Putinas teigė, kad, kalbant apie jos ekonomiką, Rusija geba „pati patikimai stovėti ant kojų“ ir atkreipė dėmesį, kad Rusija tebėra viena iš pagrindinių maisto produktų eksportuotojų pasaulyje, pamiršdamas paminėti, kad Rusija nesiliauja neteisėtai eksportavusi iš okupuotos Ukrainos pavogtus grūdus“, – pridūrė analitikai.

ISW manymu, V. Putinas mėgina nukreipti Rusijos liaudies dėmesį nuo ekonominių ir kitokių karo Ukrainoje pasekmių, nenorėdamas pripažinti Rusijos ekonomiką slegiančių Vakarų sankcijų poveikio.

Žurnalas „The Economist“ gruodžio 19 d. pastebėjo, kad Ukrainos ekonomika vis dar yra ketvirtadaliu mažesnė nei 2021 m., tačiau pirmą kartą po plataus masto Rusijos invazijos pradžios pagal keletą svarbių rodiklių lenkia pastarosios šalies ekonomiką.