Premjeras pažymėjo, kad imigracija yra vienas didžiausių iššūkių žemynui ir kelia didžiulį susirūpinimą Bendrijos piliečiams.

„Turime toliau dirbti prie integracijos, savanoriškos repatriacijos tų žmonių, kurie neturi teisės į prieglobstį, ir standartizuoti prieglobsčio politiką europiniu lygiu, nes negalime Europoje turėti 27 skirtingų prieglobsčio politikų“, – sakė P.Gentiloni.

Italijos premjeras tai pareiškė per spaudos konferenciją Prancūzijos Liono mieste, kur susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu). Pastarasis antradienį pasiūlė įsteigti ES agentūrą prieglobsčio prašymams nagrinėti. Šią idėją Prancūzijos vadovas iškėlė pristatydamas savo viziją dėl Bendrijos reformų.

„Tai, kas laikoma vienu didžiausių mūsų piliečių rūpesčių, turi būti ir viena svarbiausių mūsų Europos Sąjungos politikos krypčių“, – sakė P.Gentiloni, kalbėdamas apie 2015 metais žemyną užklupusią imigracijos krizę.

Europos Komisija trečiadienį dar kartą paragino 27 bloko nares – visas, išskyrus Bendriją paliekančią Didžiąją Britaniją – greitai susitarti dėl tvarios bendrų prieglobsčio taisyklių Europoje reformos, kuri jau daugiau nei metus yra įstrigusi.

Šiuo metu dėl prieglobsčio suteikimo sprendžia ta ES valstybė, į kurią atvyko prieglobsčio prašantis asmuo. Briuselis nori išsaugoti šią procedūrą, tačiau sako, jog taip pat reikalingas „koreguojamasis mechanizmas“, kad būtų galima padėti tokioms šalims kaip Italija ar Graikija, susiduriančioms su didžiuliu migrantu antplūdžiu.

Briuselis ieško naujų sprendimų, trečiadienį baigus galioti prieš dvejus metus patvirtintai migrantų paskirstymo po Bendrijos nares pagal privalomas kvotas schemai.

Ši schema dar giliau įvarė pleištą tarp senųjų vakarinių bloko valstybių ir naujesnių rytinių narių. Lenkija, Vengrija ir Čekija priimti prieglobsčio prašytojų kategoriškai atsisakė.

Migrantų antplūdis taip pat pakurstė populistinių nuotaikų sustiprėjimą kai kuriose Bendrijos valstybėse. Sekmadienį Vokietijoje vykusiuose visuotiniuose rinkimuose antiimigracinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko 12,6 proc. balsų ir pirmą kartą prasimušė į federalinį parlamentą.