Penktadienį laikraštis „La Repubblica“, remdamasis diplomatiniais sluoksniais Briuselyje ir Paryžiuje, pranešė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teikia pirmenybę 76 metų italui užimti aukščiausias ES pareigas.

U. von der Leyen, kuri anksčiau dirbo Vokietijos gynybos ministre, tuomet galėtų pereiti į NATO generalinio sekretoriaus pareigas, rašė laikraštis. Nuo 2019 metų ji vadovauja Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijai.

Pasak „La Repubblica“, E. Macronas jau kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu personalijų klausimais.

Nei iš Briuselio, nei iš paties M. Draghi oficialaus atsakymo į šį pranešimą kol kas nėra, o Prancūzijos prezidento kanceliarija ir U. von der Leyen atstovas žiniasklaidai atsisakė komentuoti šį konkretų klausimą.

EK vadovo postas bus atviras po birželio mėnesį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Tikimasi, kad kitų metų pradžioje U. von der Leyen paskelbs, ar sieks antros kadencijos.

O NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas jau kurį laiką nori atsistatydinti. Tačiau norvego kadencija ne kartą buvo pratęsta, daugiausia dėl tebesitęsiančio karo Ukrainoje.

Baigęs vadovauti Italijos centriniam bankui, M. Draghi pusantrų metų, iki 2022 metų spalio mėnesio, ėjo ministro pirmininko pareigas, nepriklausydamas jokiai politinei partijai. U. von der Leyen neseniai pavedė jam parengti ataskaitą apie ES ateitį.

Prieš kelias dienas M. Draghi kalbėjo apie tai, kad ES pasiekė kritinį savo istorijos momentą. Kai kuriose valstybėse narėse stiprėja kraštutinių dešiniųjų populistų partijos, be to, baiminamasi, kad ateis sunkesni laikai, jei buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2024 metų lapkritį bus perrinktas.