32 valstybių karinio aljanso lyderiai siekė pademonstruoti ryžtą Rusijos agresijos akivaizdoje per tris dienas truksiančias pompastiškas ceremonijas JAV sostinėje, skirtas NATO 75-osioms metinėms paminėti.

Baimintasi, kad susitikime dominuos klausimai, susiję su J. Bideno tinkamumu vadovauti šaliai, nes jo ir Donaldo Trumpo debatai sukėlė rimtų abejonių dėl prezidento sveikatos būklės ir galimybių eiti pareigas.

J. Bidenas, siekdamas nukreipti dėmesį į tvirtą JAV poziciją, viršūnių susitikimą pradėjo paskelbdamas, kad Vašingtonas suteiks Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.

„Karas baigsis tuo, kad Ukraina išliks laisva ir nepriklausoma šalis. Rusija nenugalės“, – pareiškė J. Bidenas toje pačioje patalpoje, kurioje 1949 metais buvo pasirašyta NATO steigimo sutartis.

„Tai lemiama akimirka Europai, transatlantinei bendruomenei ir, galėčiau pridurti, pasauliui“, – pabrėžė jis.

Dar dvi naujas oro gynybos sistemas „Patriot“ skiria Vokietija ir Rumunija. Nyderlandai teigia, kad su kitomis sąjungininkėmis taip pat rengia dar vieną priešlėktuvinę sistemą.

Oro gynyba „padės apsaugoti Ukrainos miestus, civilius gyventojus ir karius“, sakoma bendrame J. Bideno ir kitų vadovų pareiškime. Jame priduriama, kad artimiausiais mėnesiais jie sieks atsiųsti dar dešimtis trumpesnio nuotolio sistemų.

Ukraina jau kelis mėnesius reikalauja dar mažiausiai septynių „Patriot“ sistemų Ukrainos miestams apsaugoti, praėjus pustrečių metų nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.

Karo nualintos šalies pažeidžiamumą žiauriai atskleidė pirmadienį Kyjive suduotas Rusijos raketų smūgis vaikų ligoninei.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad tą dieną per smūgius visoje šalyje žuvo 43 žmonės.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino visas Aljanso šalis ir toliau remti Kyjivą, perspėdamas, kad jei Rusija laimės, kils didžiausias pavojus NATO.

„Šio karo rezultatai lems pasaulio saugumą ateinantiems dešimtmečiams“, – teigė J. Stoltenbergas.

„Dabar atėjo laikas ginti laisvę ir demokratiją. Ta vieta yra Ukraina“, – pridūrė jis.

D. Trumpo komentarai

NATO siekiant pademonstruoti vienybę ir stiprybę, kilo abejonių dėl Aljanso galingiausio lyderio politinės ateities.

J. Bidenas kol kas atlaiko kai kurių savo partijos narių spaudimą trauktis iš rinkiminės kovos, praėjusio mėnesio nesėkmingiems televiziniams debatams su D. Trumpu pakursčius nuogąstavimus, kad prezidentui trūksta proto aštrumo ir fizinio pasirengimo eiti pareigas antrą kadenciją.

NATO nariai Europoje su nerimu laukia galimo D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus po lapkritį įvyksiančių rinkimų.

Per rinkimų kampaniją buvusi realybės šou žvaigždė grasino sugriauti bendros savigynos principą, kuriuo NATO remiasi nuo pat savo įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo.

D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ tvirtino, kad per savo kadenciją privertęs Europos šalis daugiau išleisti gynybai jis „vėl padarė NATO gyvybingą“.

„Jei nebūčiau buvęs prezidentu, dabar tikriausiai nebūtų NATO“, – gyrėsi D. Trumpas.

Jis sakė dabar norintis, kad Vašingtono sąjungininkės Europoje labiau padėtų Ukrainai ir palengvintų Jungtinėms Valstijoms tenkančią naštą.

V. Zelenskis padėkojo Kyjivo rėmėjams už oro gynybos sistemas ir paragino Jungtines Valstijas bei kitas šalis labiau padėti įveikti Rusiją.

V. Zelenskis, sakydamas kalbą viename analitiniame centre, pareiškė, kad visas pasaulis laukia lapkritį įvyksiančių JAV rinkimų rezultatų.

„Ir, tiesą sakant, Putinas laukia lapkričio“, – tvirtino jis.

Kinijos grėsmė

Kremlius pareiškė, kad „kuo atidžiausiai“ stebės šio viršūnių susitikimo „retoriką ir sprendimus“.

Pažadas atsiųsti daugiau ginkluotės tikriausiai bus didžiausias Ukrainos lyderio laimėjimas, Ukrainos kariams jau pustrečių metų stengiantis atremti Rusijos invaziją.

Susirūpinusios, kad NATO nebūtų įtraukta į karą su Rusija, Jungtinės Valstijos ir Vokietija tildo kalbas apie aiškų kvietimą Ukrainai prisijungti prie Aljanso.

Diplomatai sako, kad jie ketina aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje Kyjivo kelią narystės link pavadinti negrįžtamu.

NATO narės taip pat prižadės dar bent metus remti Ukrainą tokia pat apimtimi kaip iki šiol – maždaug 40 mlrd. eurų per metus.

Nors NATO laiko Rusiją pagrindine grėsme, ji taip pat vis daugiau dėmesio skiria Kinijos keliamiems iššūkiams ir kaltina Pekiną, kad šis vaidina svarbų vaidmenį palaikant Maskvos karo veiksmus.

Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos vadovai atvyko į Vašingtoną stiprinti ryšių su Aljansu.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pasipiktino NATO kaltindama ją „šmeižtais ir išpuoliais“ prieš Pekiną ir pareiškė, kad Aljansas ieško preteksto savo įtakai Azijos ir Ramiojo vandenyno regione plėsti.