Jungtinėse Valstijose ir Europoje vis dažniau pasigirsta raginimų įsteigti fondą Ukrainai, panaudojant milijardus dolerių, esančių bankų sąskaitose, investicijose ir kitame turte, kurį Vakarai įšaldė dėl 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėtos invazijos.

„Mūsų koalicijai būtina ir neatidėliotina rasti būdą, kaip išlaisvinti šio imobilizuoto turto vertę, kad būtų paremtas tolesnis Ukrainos pasipriešinimas ir ilgalaikis atstatymas“, – sakė J. Yellen žurnalistams San Paule, Brazilijoje, kur trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės šalių finansų ministrų susitikime.

„Yra svarių tarptautinės teisės, ekonominių ir moralinių paskatų, kodėl reikia judėti pirmyn. Tai būtų ryžtingas atsakas į beprecedentę Rusijos keliamą grėsmę pasaulio stabilumui. Tai aiškiai parodytų, kad Rusija negali laimėti pratęsdama karą, ir paskatintų ją sėsti prie derybų stalo derėtis dėl teisingos taikos su Ukraina“, – kalbėjo ji.

Iždo sekretorė paragino G-7 grupę – Kanadą, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, JAV – ir Europos Sąjungą imtis bendrų veiksmų, įvertinus riziką, be kita ko, sukelto finansinio nestabilumo galimybę.

„G-7 turėtų dirbti kartu ir išnagrinėti keletą būdų: konfiskuoti patį turtą, naudoti jį kaip užstatą skolinantis pasaulio rinkose“, – sakė ji.

G-7 šalių pareigūnai teigia, kad San Paule vyksiančio susitikimo metu bus aptartas paramos Ukrainai, kuri jau daugiau ne dvejus metus kovoja su Rusijos invazinėmis pajėgomis, klausimas.

Ukraina perspėjo, kad jai labai reikia didesnės karinės ir finansinės pagalbos, naujam 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) vertės JAV pagalbos paketui vis dar įstrigus Kongrese.

Tai atkreipė dėmesį į maždaug 397 mlrd. dolerių (365,7 mlrd. eurų) vertės Vakarų įšaldytą Rusijos turtą – nuo centrinio banko lėšų iki prezidentui Vladimirui Putinui artimų oligarchų jachtų, nekilnojamojo turto ir kitos nuosavybės.

„Vertiname galimybes“

Tačiau tai susiję su rizika, įskaitant galimus Rusijos teisinius veiksmus ir galimybę įbauginti kitas šalis, pavyzdžiui, Kiniją. Jos, baimindamosi panašių veiksmų, gali sumažinti savo investicijas Vakaruose.

J. Yellen sakė, kad rizika finansiniam stabilumui kiltų, jei dėl Rusijos lėšų konfiskavimo Vakarų šalių valiutos būtų masiškai keičiamos. Tačiau ji pridūrė, kad rizika būtų minimali, jei G-7 veiktų kartu.

„Manau, kad (finansinis nestabilumas) yra labai mažai tikėtinas, ypač atsižvelgiant į šios situacijos unikalumą, kai Rusija įžūliai pažeidžia tarptautines normas, o grupė šalių, atstovaujančių pusei pasaulio ekonomikos (...) yra pajėgi dirbti kartu“, – sakė sekretorė.

Pasak jos, tarptautinėse rinkose realiai nėra alternatyvų doleriui, eurui ir kitoms G-7 šalių valiutoms.

„Yra rizika, – pripažino ji. – Dirbame, kad įvertintume ir apsvarstytume galimybes.“

JAV Kongrese šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuriuo būtų leista konfiskuoti Rusijos valstybės turtą ir juo disponuoti.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) sekmadienį straipsnyje laikraštyje „The Sunday Times“ paragino Vakarus drąsiau konfiskuoti Rusijos turtą, o jau priaugusias palūkanas už įšaldytą turtą siųsti Ukrainai.

Graikijos specialusis nacionalinis pasiuntinys Ukrainai Spiras Lampridis (Spiros Lampridis) pirmadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad europiečiai artėja link sutarimo dėl subtilesnio varianto – konfiskuoti pelną iš Rusijos investicijų ir valstybinio ar privataus turto, kad būtų įsteigtas Ukrainai skirtas fondas ir teigė, kad tai „kelių mėnesių klausimas“.

Jis apskaičiavo, kad šis žingsnis atneš 50–60 mlrd. eurų. Ukrainai atstatyti prireiks maždaug 500 mlrd. eurų ar, tikėtina, daug daugiau.