- Raimondas Čiuplys, Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bet kokia nauja Rusijos agresija prieš Ukrainą sulauktų rimto atsako, antradienį Rygoje vykstančio NATO diplomatijos vadovų susitikimo kuluaruose pareiškė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas (Entonis Blinkenas).
Seniai suplanuotas susitikimas Latvijos sostinėje vyksta neramiu laikotarpiu NATO rytiniame sparne, sąjungininkams taip pat stengiantis suvaldyti migracijos krizę, dėl kurios Vakarų šalys kaltina Kremliaus remiamą autoritarinį Baltarusijos režimą.
Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, baiminasi, kad Maskva galbūt planuoja įsiveržti į Ukrainą ir įdėmiai stebi Rusijos pajėgų telkimą šalia šios šalies sienų.
„Bet kokie eskaluojantys Rusijos veiksmai keltų didelį susirūpinimą Jungtinėms Valstijoms, kaip ir Latvijai, o bet kokia atsinaujinusi agresija išprovokuotų rimtų padarinių“, – A. Blinkenas sakė per spaudos konferenciją su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi.
„Mes jau daug kartų matėme tokią Rusijos taktiką“, – nurodė jis.
Maskva, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymą ir remianti su Kijevo vyriausybe kovojančius separatistus, griežtai neigia planuojanti kokį nors antpuolį ir kaltina NATO kurstant įtampą.
NATO diplomatai sakė, kad blokui lieka neaiškūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimai, bet ministrai aptars atsarginius planus atvejui, jeigu Rusija iš tikrųjų įsiveržtų.
JAV vadovaujamas aljansas siekia pabrėžti, jog jeigu būtų sukelta grėsmė Ukrainai, Kremliui tai labai brangiai kainuotų, bet tuo pačiu blokas stengiasi neprovokuoti Maskvos tolesnės agresijos.
Pareigūnai tikisi, kad bus aptartos galimybės toliau teikti paramą Ukrainos kariuomenei ir galbūt sustiprinti NATO pajėgas palei bloko rytines sienas.
Tačiau jie nurodo, kad narystės NATO siekiančiai Ukrainai – kurios ministras į susitikimą atvyks trečiadienį, antrą derybų dieną, – netaikoma Aljanso kolektyvinės gynybos sąlyga.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Rusiją „pademonstruoti skaidrumą ir sumažinti įtampą“.
„Kariuomenės stiprinimas yra neprovokuotas ir nepaaiškinamas. Jis kelia įtampą ir neteisingo vertinimo riziką“, – sekmadienį Latvijoje sakė NATO vadovas J. Stoltenbergas.
„Hibridinė ataka“
NATO narės Lietuva, Latvija ir Lenkija taip pat susiduria su kita iš Rytų kylančia grėsme, kuriai per susitikimą Rygoje irgi turėtų būti skirta daug dėmesio.
Jos kaltina Maskvos sąjungininkę Baltarusiją prie jų sienų siunčiant tūkstančius migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų, ir tokiu būdu kurstant „hibridinę ataką“, laikomą atsaku į Minskui paskelbtas Europos Sąjungos sankcijas.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šiuos kaltinimus atmeta.
NATO reiškia solidarumą su savo rytinėmis narėmis, bet Aljanso vaidmuo iki šiol tebuvo antraplanis, nors per migrantų krizę įtampa kai kuriais momentais atrodydavo priartėjusi prie faktinės agresijos ribos.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) praėjusią savaitę per susitikimą su J. Stoltenbergu siūlė padidinti NATO rytiniame sparne dislokuojamas pajėgas.
Tačiau ketinimai inicijuoti skubias sąjungininkų konsultacijas pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, regis, kol kas buvo atidėti.
Per bendrą kelionę po Baltijos šalis J. Stoltenbergas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pažadėjo stiprinti bendradarbiavimą, siekiant atremti tokio pobūdžio iššūkius.
Daliai migrantų pradėjus keliauti atgal į Iraką, įtampa Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje šiek atlėgo, bet Varšuva ir Vilnius tvirtina, kad krizė toli gražu nesibaigė.
„Neabejotina, kad Lukašenkos režimas ir jį palaikančios jėgos toliau bandys Vakarų pasaulio vienybę ir gebėjimą reaguoti“, – praėjusią savaitę perspėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Lenkijos premjeras ragina NATO pabusti
Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) teigimu, NATO sąjungininkėms reikia „sujungti taškus, pabusti“ ir pamatyti Rusijos bandymus destabilizuoti regioną, pranešė britų transliuotojas BBC.
M. Morawieckis BBC sakė pastarojo meto įvykius rodant, kad Kremlius ir jo sąjungininkai nori „pakeisti geopolitinę sistemą“ ir suardyti Europos Sąjungos vienybę.
Jis paminėjo Rusijos pajėgų telkimą netoli Ukrainos, labai aukštas dujų kainas ir krizę prie Lenkijos sienos su Baltarusija.
Lenkų premjero komentarai pasirodė prieš NATO užsienio reikalų ministrų antradienio susitikimą Rygoje.
Kalbėdamasis su BBC žurnaliste Katya Adler (Katja Adler) M. Morawieckis sakė, kad „dar ne per vėlu veikti“, bet po kelių mėnesių jau galėtų būti per vėlu.
„Pavyzdžiui, Ukrainoje gali nutikti blogų dalykų arba galėtų kilti dar viena didžiulė migracijos problema visai Europai“, – sakė jis.
M. Morawieckio nuomone, krizės prie Baltarusijos sienos „tiesioginis kaltininkas“ yra šios šalies autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, bet „jis turi savo rėmėją, turi savo patroną“ Kremliuje – Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Drauge sudėjus visas dėlionės dalis vaizdas nėra labai geras“, – apibendrino M. Morawieckis.
Pasak jo, Rusijos propaganda „bandoma daryti didžiulį spaudimą Europos Sąjungai“, kad ji ir „mūsų visų vienybė suirtų“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Radevas nedalyvaus NATO viršūnių susitikime, nes nepritaria šalies pozicijai dėl Ukrainos3
Rusijos rėmėju laikomas Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas neplanuoja dalyvauti NATO viršūnių susitikime liepos mėnesį Vašingtone, ketvirtadienį pranešė jo biuras, nurodęs, jog tokį sprendimą lėmė vyriausybės politika Ukr...
-
Sakartvele pirmuoju svarstymu pritarta „LGBT propagandą“ draudžiančiam įstatymo projektui13
Sakartvelo parlamentas ketvirtadienį per pirmąjį svarstymą pritarė įstatymo projektui, draudžiančiam tai, ką valdančioji partija vadina „LGBT propaganda“. ...
-
A. Lukašenka pertvarkė vyriausybę ir paragino ministrus „bėgte imtis reikalų“
Autoritariškai Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka, siekdamas padidinti efektyvumą, perskirstė pagrindinius postus šalies vyriausybėje ir prezidento administracijoje, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agent...
-
V. Zelenskis liepos pradžioje Varšuvoje susitiks su D. Tusku
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos pradžioje, prieš Vašingtone liepos 9-11 dienomis vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, Varšuvoje susitiks su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku. ...
-
Kazachstane planuojamas referendumas dėl atominės elektrinės statybų
Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) ketvirtadienį pareiškė, kad šiais metais šalis surengs referendumą dėl to, ar statyti pirmąją Vidurio Azijoje atominę elektrinę. ...
-
Teismas rusų okupuotame Kryme nuteisė vyrą 12 metų kalėjimo už pagalbą Ukrainos pajėgoms
Rusijos teismas okupuotame Krymo pusiasalyje nuteisė vyrą 12 metų kalėjimo už tai, kad jis filmavo Maskvos karinius objektus, siekdamas padėti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. ...
-
NATO vadovas tikisi, kad JAV išliks tvirtos sąjungininkės, nepaisant rinkimų rezultatų
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį, prieš pirmuosius numatytus Joe Bideno (Džo Baideno) ir Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) debatus, pareiškė, kad tikisi, jog Jungtinės Valstijos išliks stiprios sąjungininkės, nepaisant l...
-
Vengrija reikalauja, kad Ukraina pripažintų Užkarpatės kraštą tradiciškai vengrišku5
Šių metų pradžioje Vengrija pateikė Ukrainai reikalavimus, kad Kyjivas, be kitų dalykų, pripažintų visą Užkarpatės teritoriją „tradiciškai vengriška“, ketvirtadienį pranešė naujienų svetainė „Ukrain...
-
Kaja Kallas: Estijos geležinė ledi, siekianti ES diplomatijos vadovės posto5
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, pretenduojanti tapti kita Europos Sąjungos užsienio politikos vadove, yra Europos bendrystės vizijai tarnaujanti Rusijos kritikė, jau nuo seniai laikoma potencialia kandidate į aukščiausius tarptautinius ...
-
JAV ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį augo 1,4 procento
JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis padidėjo 1,4 proc., ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas, remdamasis galutiniais duomenimis. ...