„Šie konfliktai rodo, kad demokratijos turi laikytis išvien“, – pareiškė žurnalistams Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) atvykusi susitikti su J. Bidenu Baltuosiuose rūmuose.

ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas vyksta pasaulinių krizių fone: Ukraina kovoja su Rusijos invazija, o Izraelis ruošiasi invazijai į Gazos Ruožą po „Hamas“ spalio 7 dieną netikėtai surengto išpuolio.

Amerikos ir Europos vadovai norėjo pademonstruoti vieningą frontą, siekdami sustiprinti savo strateginę partnerystę.

J. Bidenas, kuris ketvirtadienį, ragindamas amerikiečius paremti 106 mlrd. JAV dolerių (100 mlrd. eurų) pagalbos paketą, įskaitant karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui, tiesiogiai susiejo šiuos du konfliktus, sakė, kad ES ir JAV „laikosi išvien“.

„Mes susivienijome, kad palaikytume drąsius Ukrainos žmones, susidūrusius su [Vladimiro] Putino agresija, – sakė J. Bidenas. – Dabar esame kartu, kad paremtume Izraelį po siaubingo „Hamas“ teroristinio išpuolio.“

Ch. Michelis sakė, kad ES ir JAV „formuoja vieningą frontą“.

„Šiandien pasaulis susiduria su didžiuliais iššūkiais. Ir šiandien pasauliui labiau nei bet kada anksčiau reikia stipraus ES ir JAV aljanso šiems iššūkiams įveikti“, – pridūrė jis.

Tačiau ES vadovai taip pat sieks patikinimo, kad JAV ir toliau rems Ukrainą, kuri toliau kovoja siekdama atremti 2022 metų vasarį prezidento Vladimiro Putino pradėtą Rusijos invaziją.

JAV yra bene didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja.

Ketvirtadienį kalbėdamas su žurnalistais Ch. Michelis sakė esąs „tvirtai įsitikinęs“, kad JAV prezidentas padarys viską, ką gali, kad užtikrintų pagalbą Ukrainai.

Paskutinis ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko Briuselyje 2021 metų birželį.