„Rusija čia ne prie ko. Naftos gavybos didinintas nuo maždaug birželio mėn., kuris tęsėsi iki dabar. Turėtas tikslas Rusijos Federaciją išstumti iš Europos Sąjungos rinkos“, – sakė Vilniaus Universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Naftos embargai Rusijai įsigalioja nuo šių metų gruodžio mėnesio. Anot eksperto, situacija pasikeitė dėl krūvos objektyvių priežasčių. Nuo šių metų gegužės mėn. iki rugpjūčio 22 d. tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes (OPEC) padidino naftos gavybą 1 mln. 143 tūkst. barelių per dieną. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Rusijos Federacijos indėlis, dabar esantis Europos Sąjungoje, rugpjūčio mėn. sudaro 1 mln. 700 tūkst. barelių per dieną. Kitaip tariant, OPEC siekė perimti Rusijos rinką Europoje.

„Jei pažiūrėsime OPEC veiklą nuo šių metų vidurio, gamybos apimtys nuolat didintos. Tikėtasi ne tik perimti Rusijos rinką, bet ir ekonominio augimo 2023 m. Nepaisant institucijų prognozių, kad ateinančiais metais ekonomika trauksis“, – dalijosi įžvalgomis A. Bartkus.

OPEC remdamiesi faktais ir analize nenorėjo tikėti, kad ateinančiais metais vyks recesija. Tai viena iš priežasčių, kodėl vis didinta naftos gavyba.

Tačiau nusprendus, kad vis tik ekonominė situacija palanki nebus, priimtas sprendimas nuo lapkričio mažinti naftos gamybą 2 mln. barelių per dieną.

Neturi galios

J. Biden siekė palaikyti žemas degalų kainas iki ateinančių JAV prezidento rinkimų.

„Prezidentas čia išvis niekuo dėtas, jis neturi tiesioginės galimybės daryti įtaką naftos rinkai“, – stebėjosi A. Bartkus.

Štai Saudo Arabijos princas, pasak A. Bartkaus, tokią galimybę turi, lygiai kaip ir Rusijos prezidentas.

Tuo tarpu JAV tai uždrausta ir politikai neturi teisės kištis į privačių korporacijų veiklą, nebent siekdami daryti įtaką per specifinius teisės aktus, kurie leistų JAV vyriausybei priklausančioje teritorijoje plėtoti naftos gavybos veiklą. Tai padidintų galimybes išgauti daugiau naftos, tačiau tik JAV teritorijoje.

„Daugiau jokio kitokio indėlio JAV prezidentas turėti negali“, – pažymėjo A. Bartkus.

Teisingi sprendimai

Keliamas hipotetinis scenarijus, kas vyktų jei OPEC nemažintų naftos gavybos, o 2023 m. vis dėlto įvyktų ekonominis susitraukimas.

Taip, Rusijos Federacija OPEC+ narė, ji šiaip ir JTO narė

„Ekonomika pradeda smukti, didėja nedarbas, mažėja poreikis naftos gaminiams. Jei bus didelė naftos gavyba ir smukusi paklausa, tai dramatiškai smuktų kainos. Smukusios kainos lemtų, kad dalis naftos gręžinių, investicijų netektų vertės“, – darė išvadas A. Bartkus.

Tuomet dalis naftos įmonių susidurtų su bankroto grėsme. Tad toks žingsnis paliestų ne tik OPEC nares, bet ir viso pasaulio naftos bendroves.

Kaltinimai, kad toks OPEC sprendimas padės Rusijai – niekinis.

„Nesąmonė. Taip, Rusijos Federacija OPEC+ narė, ji šiaip ir JTO narė. Rusija savo naftos greitai jau niekur nebegalės pardavinėti, nes visi lauks recesijos ir mažins gavybą“, – ramino A. Bartkus.

Tuo tarpu degalų kainos gali kilti.

„Tiesiog išankstinis prisitaikymas prie smukusios paklausos. Tai nulems nedidelį ažiotažą naftos rinkoje, tad degalų kainos kiek augs. Ši aukštesnė kaina laikysis tik kuriam laikui“, – pažymėjo A. Bartkus.

Rusijos Federacijos pakeitimas kitais veikėjais rinkoje jau įvykęs.

„Turime žaliavos apmokėjimą, kuris keliauja ne į Rusiją ar Kahachstaną, o į Saudo Arabiją, Jungtinę Karalystę ir JAV“, – džiaugėsi A. Bartkus.