Pasak jo, 2020-ieji Amerikai – svarbūs metai. Laukia nemažai rinkimų, apkaltos trilerio atomazga ir galbūt tinkamiausias laikas įvertinti dažnai kritikuojamo prezidento politinio palikimo svarbą.

Centre – neokonservatizmas

Dirbęs krašto apsaugos ministerijoje, ilgus metus dėstęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir Vilniaus universiteto tarptautinių santykių institute strategines, taikos, saugumo krypčių studijas, V.Urbelis pasuko valstybės tarnybos link. "Ketverius metus dirbau Lietuvos atstovybėje prie NATO, vėliau – šešeri metai Krašto apsaugos ministerijoje, dabar Lietuvos ambasadoje JAV dirbu tris metus", – pasakoja jis.

Kalbėdamas ne kaip politologas, o kaip pareigūnas, V.Urbelis akcentuoja, kad, norint iš tiesų suprasti, kokiomis aktualijomis šiandien gyvena Amerika, būtina suvokti JAV dydį ir tai, kad kiekviena valstija gyvena savo ritmu ir savo problemomis.

"Tai yra didelė šalis – tai, kas svarbu Vašingtone, nebūtinai bus svarbu Montanoje arba Kentukyje. Skirtumai yra didžiuliai, kaip ir Lietuvoje: kuo gyvena Vilnius ir kuo gyvena Radviliškis, yra didelis skirtumas. Amerikoje šis skirtumas yra dar didesnis", – aiškina jis.

"Žmonių pokalbiuose ir vietinėje žiniasklaidoje dominuoja vietinė politika. Tačiau prezidento apkalta ir tai, kas vyksta Vašingtone, labai dažnai paliečia kiekvieno žmogaus politinius instinktus, supratimą apie gyvenimą ir vertybinius įsitikinimus. Pavyzdžiui, abortų klausimas, turintis moralinę reikšmę, o Amerikoje tam tikrą religinę dimensiją, yra svarbus ir rinkimuose", – pasakoja jis.

Apibendrinti, kaip gyvena 400 mln. žmonių, neįmanoma, įsitikinęs V.Urbelis, bet yra tendencijų, kurios yra labai aiškios.

"Neokonservatyvus judėjimas, kurį matome šiandien ne tik Amerikoje, bet ir Europoje, yra labai pastebimas. Gal jis ne tiek daug remiasi tuo konservatizmu, kuris anksčiau buvo suprantantamas kaip šeima, religija. Jis yra naujoviškas, truputį praskaidrintas patriotizmo "America First" (Pirmiausiai Amerika) gaidelėmis ir yra jaučiamas, kad ir kur nuvažiuotum", – pastebi jis.

Apkalta yra politika

Po to, kai pranešėjas, kurio vardas nebuvo atskleistas, pateikė skandalingos informacijos, kad JAV lyderis Donaldas Trumpas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį imtis tyrimų prieš jo politinį varžovą – buvusį viceprezidentą demokratą Joe Bideną, kaip spaudimo svertą naudodamas karinės pagalbos šiai šaliai įšaldymą ir kliūtis diplomatiniam dialogui, Vašingtone užvirė ir jau ne pirmą mėnesį verda politinė drama: vertas toks prezidento žingsnis apkaltos, ar ne?

JAV Atstovų Rūmai, kuriuose dominuoja demokratai, nusprendė, kad D.Trumpas nusipelnė apkaltos. Nenumaldomai artėja diena, kai savo sprendimą dėl prezidento likimo pateiks respublikonų valdomas Senatas. D.Trumpo advokatai smerkia apkaltą, ją vadina pavojingu JAV Konstitucijos iškraipymu ir reikalauja Senato nedelsiant išteisinti šalies vadovą.

Pats Amerikos lyderis šią istoriją vadina raganų medžiokle ir smarkiai politizuotu reikalu. V.Urbelis atviras – požiūris į apkaltą labai priklauso nuo politinių pažiūrų. "Išskyrus vieną kitą atvejį, visi demokratai yra už apkaltą ir visi respublikonai yra prieš apkaltą. Žvelgiant į žiniasklaidą ir bandant surasti kokį nors televizijos kanalą, kuris bandytų per vidurį išlaviruoti, to beveik nėra. Viskas – arba į vienus, arba į visiškai priešingus vartus, ir netgi gana aršiai, nėra jokio apsimetinėjimo, jokio mėginimo kelti diskusiją. Tai yra politika, pavyzdžiui, Lindsey Grahamas, kuris Senate yra Teisingumo komiteto primininkas, iškart pasakė, kad Senate vadinamasis teismas yra grynai politinis, jis iš anksto žino, kas yra teisus, kas ne, tad nesitikėkite neutralaus vertinimo – jis bus politinis. Kai tai pasako vienas svarbiausių žmonių Senate, tikėtis, kad visi gražiai sėdės ir vertins argumentus už ir prieš, manau, neverta", – požiūrį atskleidžia V.Urbelis.

Įdomi ir žmogiškoji dimensija – labai dažnai politikai viena kalba per televiziją, o visiškai kita, kai susitinka prie kavos. Šiuo atveju politikai kalba tą patį ir čia, ir ten.

Panašu, kad, net ir praėjus didiesiems klausymams, kurių metu ilgas valandas kalbėjo įvairūs liudininkai, bemaž niekas nepasikeitė – kas kuo tikėjo, tuo ir tiki.

"Labai mažai žmonių pakeitė nuomonę per patį procesą. Demokratai tikėjosi, kad po klausymų, viešų pasisakymų, žmonės nulaviruos į jų pusę, bet taip neįvyko. Stovyklos tiesiog įsikasė giliau, išskyrus vieną kitą atvejį. Vienas demokratas iš Naujojo Džersio Jeffas Van Drew pareiškė, kad pereis iš demokratų į respublikonų partiją. Kalbama apie vieną du žmones. O kalbant apie respublikonus, kurie pereitų į demokratų pusę, tokių kalbų nėra", – sako V.Urbelis.

"Iš pradžių buvo kalbos apie senatorių iš Jutos Mittą Romney, kuris pasisakė gana kritiškai prezidento atžvilgiu. Paskui kalbos nutilo, bet dauguma analitikų duoda nedaug šansų, kad kuris nors respublikonas parems apkaltą", – priduria jis.

"Įdomi ir žmogiškoji dimensija – labai dažnai politikai viena kalba per televiziją, o visiškai kita, kai susitinka prie kavos. Šiuo atveju politikai kalba tą patį ir čia, ir ten. Visi, net ir tie žmonės, kuriuos pažįstu labai gerai, yra šventai įstikinę, kad jie yra teisūs", – dalijasi diplomatas.

Kad Senatas nubalsuotų už apkaltą, labai sunku patikėti, sako V.Urbelis. "Bet politikoje vieną dieną būna vienaip, o kitą – kitaip. Galbūt bus vienas kitas žmogus, pakeitęs nuomonę, apie juos daug rašys, bet tikriausiai tai bus viskas", – spėja jis.

Tikrai prisimins

Pasaulinėje žiniasklaidoje D.Trumpas dažnai vaizduojamas kaip šiek tiek stačiokiškas, sunkiai prognozuojamas, galbūt per mažai kompetencijos turintis valstybės vadovas. Tačiau V.Urbelis sako, kad šis JAV prezidentas savo kadencijos metu padarė ne vieną svarbų ėjimą, dėl kurio Amerikos žmonės jį prisimins ilgai.

"Ką D.Trumpas įgyvendino JAV politikoje, taip pat labai priklauso nuo to, kur gyveni, kur dirbi ar kur mokaisi. Demokratai tikriausiai pasakytų, kad jis nedaug įgyvendino, respublikonai – lygina jį su Ronaldu Reaganu. D.Trumpo praėjusi rinkimų kampanija ir naujoji rinkimų kampanija akcentuoja, kad vienas svarbiausių pasiekimų, kas įvyko JAV, yra mokesčių reforma, mokesčių sumažinimas nemažai daliai amerikiečių. Kaip žinome, respublikonai tradiciškai yra už mažesnę federalinės valdžios įtaką valstybės gyvenime. Mokesčių sumažinimas turėjo ne tik finansinį efektą, bet ir ideologiškai labai atitiko respublikonų požiūrį į gyvenimą", – sako V.Urbelis.

"Antras dalykas, ką D.Trumpas visada pabrėžia, kad jis atkūrė, kaip pats sako, buvusių prezidentų sunaikintą kariuomenę. Jis padidino gynybos biudžetą iki 700 mlrd., pakėlė algas kariams, investuoja į technologijas, kurioms didžioji dalis pinigų yra išleidžiama būtent Amerikoje. Teisingumo dėlei reikia pažymėti, kad padidinimui pritarė ir demokratų kontroliuojami Atstovų rūmai, bet D.Trumpo nuopelnus prisiima sau", – vardija jis.

Jis bando mažinti biurokratinę naštą ir daug gyventojų tai patinka – ypač verslui. Tas sumažinimas ir bandymas sukurti darbo vietas yra vienas iš jo rinkimų kampanijos akcentų. Visų tautinių mažumų nedarbo statistika yra pati geriausia istorijoje. Tai yra didžiulis pasiekimas.

Neseniai D.Trumpas sukūrė šeštą kariuomenės rūšį kosmines pajėgas (angl. Space force), kurios iš pirmo žvilgsnio lyg ir turėtų būti ne itin svarbios plačiajai visuomenei. "Jis susitikimuose su savo rinkėjais sako, kad sukūrė šias pajėgas, ir tai susilaukia didžiulio pritarimo – susirinkę šaukia, ploja, skanduoja "USA" (JAV) ir panašius dalykus. Mums kartais gali atrodyti kaip vidinis, Pentagono dalykas, kodėl žmonėms turėtų rūpėti, bet, atrodo, kad rūpi", – stebisi diplomatas.

Kitas, Lietuvoje dažnai pamirštamas dalykas – teisėjų skyrimai, ypač į Aukščiausiąjį teismą, kuris yra vienas svarbiausių saugiklių visų Jungtinių Valstijų sistemoje.

"Šis teismas priima labai daug sprendimų, susijusių su valstijų teise, su Konstitucijos aiškinimu ir jos supratimu. D.Trumpas paskyrė konservatyvius Neilą Gorsuchą ir Brettą Kavanaugh į Aukščiausiąjį teismą ir praktiškai pakeitė jėgų pusiausvyrą, nes iki tol dominavo liberalių pažiūrų teisėjai. Tai yra labai svarbu, nes teisėjai skiriami iki gyvenimo pabaigos, jie neturi kadencijos, šių sprendimų įtaka bus jaučiama ir po daugelio metų", – primena V.Urbelis.

"Paskutinis dalykas – D.Trumpas sumažino daugybę reguliacijų. Sumažino sprendimų, kurie varžė įmonių, pramonės veiklą, netgi liberalizavo aplinkosauginius suvaržymus, kuo nepatenkinta dalis aplinkosaugos bendruomenės. Jis bando mažinti biurokratinę naštą ir daug gyventojų tai patinka – ypač verslui. Tas sumažinimas ir bandymas sukurti darbo vietas yra vienas iš jo rinkimų kampanijos akcentų. Visų tautinių mažumų nedarbo statistika yra pati geriausia istorijoje. Tai yra didžiulis pasiekimas", – neabejoja jis.

Scanpix nuotr.

Nėra neįprasta

D.Trumpas ėmėsi ir didelės visuomenės dalies nuomone kitokios užsienio politikos, pasitraukdamas iš ne vieno tarptautinio susitarimo, pavyzdžiui, Paryžiaus taikos susitarimo, pradėjęs ekonominį karą su Kinija, didindamas įvarius muitus ES ir kitoms valstybėms. V.Urbelis primena, kad tokia užsienio politika nėra neįprasta JAV prezidentams.

"Prisiminkite, kad Amerika buvo sukurta remiantis idėja, kad JAV nesikiš į kitų pasaulio šalių reikalus, ypač į Europos reikalus. Prisiminkite, kad į Pirmąjį pasaulinį karą JAV įsitraukė labai vėlai, net Antrojo pasaulinio karo metu iki pat Pearl Harboro beveik 90 proc. amerikiečių buvo prieš įsitraukimą į Europos ir Azijos reikalus. Iki pat, kol juos užpuolė ir paskelbė karą tiek japonai, tiek vokiečiai, JAV neturėjo didelio noro veltis į kitų šalių reikalus. Laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo, kai JAV pradėjo aktyviai dalyvauti pasaulio reikaluose, sakyčiau, yra išimtis, o ne taisyklė", – dėsto jis.

"Kiekvieną susitarimą, iš kurio pasitraukė JAV, reikia vertinti labai skirtingai. Vienas iš D.Trumpo rinkimų pažadų buvo, kad JAV veiks taip, kaip naudinga joms pačioms. Pasak D.Trumpo, susitarimai, iš kurių pasitraukė, yra nenaudingi. Svarbiausia yra prekyba ir jo pagrindinis argumentas, kad visus susitarimus, ypač su Kinija, reikia peržiūrėti. Tarifai yra tik viena iš priemonių, kuri turi priversti kinus pakeisti savo požiūrį į prekybą su JAV, ypač į intelektinės nuosavybės vagystes. D.Trumpas nekalba, kad tarifai yra labai gerai, jis paprastai sako: mes norėtume susitarti, bet jeigu nepavyksta susitarti, aš turiu taikyti tarifus ir pasiimti kinų ar ES pinigus. Jam, jo rinkėjams tai yra sąžiningo susitarimo klausimas. Tiek NAFTA (Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis) jiems atrodė neteisinga, tiek kinų priėmimas į Pasaulio prekybos organizaciją su visomis išplaukiančiomis sąlygomis. Kiti susitarimai, iš kurių pasitraukta, žiūrint ideologiškai, yra panašaus pobūdžio. Jam atrodo, kad Paryžiaus taikos susitarimas neatspindi JAV interesų – jeigu neatspindi JAV interesų, kodėl reikia jame būti?" – retoriškai klausia gynybos patarėjas.

"D.Trumpas bando parodyti, kad jeigu deramasi, jis gali susitarti", – priduria pašnekovas.

Ar liks antrai kadencijai?

Ar realu, kad D.Trumpas nebus vienos kadencijos prezidentas, spręsti dar anksti – iki rinkimų liko beveik metai. Bet, pažvelgus į dabartines apklausas, panašu, kad jis turi visus šansus laimėti antrą kadenciją.

"Esminis dalykas kaip visada yra valstijos. JAV prezidentą renka rinkikų kolegija, į kurią atstovus siunčia valstijos. Iškart aišku, kad dalis valstijų balsuos už demokratus, dalis – už respublikonus, tad jose kandidatai praleis nedaug laiko. Svarbiausia mūšio vieta – valstijos, kurios kartais palaiko respublikonus, kartais – demokratus, ten bus nukreiptas visų dėmesys. Pavyzdžiui, Viskonsinas, Pensilvanija. Reikia laimėti penkiose šešiose valstijose, kurios gali pasukti į vieną ar į kitą pusę", – aiškina V.Urbelis.

"Labai daug kas priklausys ir nuo to, kas bus demokratų kandidatas, bet, darant palyginimus, kol kas rezultatai rodo, kad J.Bidenas veikiausiai turi geriausius šansus. Bet dar yra daugybė laiko. Dar per anksti spręsti. Dabar liko šeši septyni kandidatai – per daug nežinomųjų", – sako jis.

Reikia parodyti amerikietiškas reklamas, prieš kurias mūsų kalbos atrodo kaip vaikiški pasikalbėjimai. Tos reklamos kartais yra tiesiog žiaurios.

Populiarumo viršūnėje

2019-ųjų pabaigoje vyko NATO viršūnių susitikimas, kurio metu išryškėjo kai kurių sąjungininkių priešprieša ir tam tikros įtampos. Kai kurie analitikai pradėjo kvestionuoti Aljanso solidarumą. Tačiau, nepaisant visų kilusių klausimų, V.Urbelis tikina, kad, žiūrint iš amerikietiškos perspektyvos, NATO JAV niekada nebuvo toks populiari kaip dabar.

"Apie 70 proc. amerikiečių palaiko NATO, tai labai svarbu. NATO parama Kongrese yra didžiulė. Parama NATO yra gerai, tik reikia labai aiškiai suprasti, kad labai daug žmonių Amerikoje, kaip ir Europoje, žino tik pagrindinius dalykus apie NATO, žino, kad tai yra kolektyvinės, bendros gynybos organizacija, bet giliau – nelabai. Jei nuvažiuotumėte į Prancūzijos kaimelį ir paklaustumėte, kas yra NATO, turbūt vietinių supratimas būtų nedidelis. Tai yra labai svarbi didžiosios politikos dalis, bet gyventojai su ja nesusiduria labai dažnai. Amerikiečiai girdi per radiją, per televiziją apie NATO dažniausiai, kai kalbama apie naštos pasidalijimą. Čia amerikiečių nuomonė yra labai aiški – sąjungininkės turi prisidėti daugiau. Amerika negali finansuoti turtingų Europos šalių kariuomenių. Tai rinkimų kampanijoje sako D.Trumpas, su tuo sutinka ir kiti respublikonai, ir demokratai", – pasakoja jis.

NATO labai priklauso ne tik nuo Amerikos, bet dar daugiau nuo Europos, įsitikinęs diplomatas: "Kiek europiečiai investuos į gynybą, kiek jie dalyvaus NATO veikloje, kiek prisidės prie bendrų reikalų, tiek bus tvirta amerikiečių parama NATO. Tai, ką Europa daro gynybos prasme, kiek papildomų pinigų skiria Aljansui, yra labai svarbu JAV politikams ir visuomenei. NATO viršūnių susitikimo metu geros žinios dėl gynybos biudžeto augimo susilaukė teigiamų reakcijų. O Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono frazė apie NATO ištikusią smegenų mirtį nesulaukė labai didžiulio susidomėjimo."

Parama NATO politiniuose sluoksniuose yra labai didelė, pabrėžia V.Urbelis. "Nors JAV politikai mato nesutarimus, tačiau, pavyzdžiui, Turkijos atveju bendrąja prasme nesutarimas dėl kurdų traktavimo, "S-400" pirkimo ir "F-35" nepardavimo daugiau suprantamas kaip dvišalis JAV ir Turkijos santykių reikalas. Kad šių santykių būklė nėra labai gera, tą visi pripažįsta, pradedant gynybos sekretoriumi ir baigiant žemesniais pareigūnais", – sako jis.

Rinkimų ritmu

2020-ieji Amerikoje bus rinkimų metai. "Lietuvoje daug kas nustemba sužinoję, kad JAV Kongresas, tai yra Atstovų Rūmai, žemesnieji rūmai, yra perrenkami kas dvejus metus. Jie praktiškai visą laiką gyvena rinkimų cikle. Yra demokratų, kurie buvo išrinkti tose apygardose, kur D.Trumpas laimėjo. Jiems bus sunkiausia. Jei dabar įsijungtumėte vietines žinias arba žiūrėtumėte "YouTube" reklamą, kuri orientuota į specifinius žmones, tai yra pagal tavo IP adresą, nustato, kur tu esi, ir tau rodo labai atitinkamą politinę reklamą pagal tavo gyvenamąją vietą ir pomėgius, suprastumėte, kad laukia įtempti rinkimai. Jau dabar tam tikros respublikonų organizacijos skiria labai didžiulius pinigus, bandydamos eliminuoti demokratus, kurie buvo išrinkti D.Trumpo apygardose. Kartais Lietuvoje sakoma, kad mūsų politinė kultūra yra žema, mes pykstamės. Reikia parodyti amerikietiškas reklamas, prieš kurias mūsų kalbos atrodo kaip vaikiški pasikalbėjimai. Tos reklamos kartais yra tiesiog žiaurios", – realybę piešia V.Urbelis.

Šiemet laukia ir trečdalio Senato perrinkimas. "Respublionai sieks išlaikyti daugumą Senate, bet tam tikrose valstijose – Arizonoje, Kolorade, Šiaurės Karolinoje, Meine – jų lauks sunki kova. Ir, aišku, laukia minėti prezidento rinkimai, čia karuselė jau yra užsisukusi. Amerika vėl gyvens rinkimų ritmu – bent jau politinis elitas tikrai gyvens. O visa kita – ekonomika JAV auga gana stipriai, nedarbas mažėja, ekonominė krizė nenumatoma. Didelis susirūpinimas prekybos karais, bet kol kas nepaisant tarifų JAV ekonomika nebando net sustoti", – dalijasi diplomatas.