Federalizmo šalininkų veiksmai rytinėje Ukrainoje trukdo taikiam konflikto sureguliavimui, sako Ukrainos saugumo tarnyba

Ukrainos saugumo tarnyba antradienį pareiškė, kad vienas svarbiausių šalyje vykstančios specialiosios operacijos užduočių yra užkirsti kelią smurto plitimui į rytinius Ukrainos regionus ir kitus rajonus.

„Antiteroristinė operacija nebuvo nutraukta, tik sustabdyta šventėms, pati antiteroristinė operacija tęsiasi... Ypatingas dėmesys yra skiriamas tam, kad būtų užtikrintas saugumas tuose regionuose, kad šis smurto plitimas nepereitų į kitas Ukrainos sritis“, – pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos spaudos centro vadovė Marina Ostapenko.

Ji priminė, kad Velykų naktį Ukraina laikėsi balandžio 17 dienos „Ženevos susitarimų“ ir sustabdė specialiąją operaciją.

„Tačiau nepaisydami susitarimų pirmadienį ginkluoti pažeidėjai surengė provokaciją Kramatorske, paėmė įkaitų, tarp kurių yra rajoninio milicijos skyriaus vadovas, žurnalistai, ir pareikalavo už įkaitus ginklų. Tokiais veiksmais ginkluoti diversantai ir nusikaltėliai, mūsų nuomone, ciniškai ir įžūliai kenkia keturšaliam Ženevos susitarimui. Ukraina smerkia tokius nusikaltimus, kurie atima konflikto sureguliavimo taikiomis priemonėmis galimybę“, – sakė M.Ostapenko.

Kaip nurodoma tinklapyje unian.com, kuriame cituojamas Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pranešimas, vadinamosios Donecko respublikos ginkluoti aktyvistai yra užėmę Kramatorsko miesto milicijos skyriaus pastatą ir toliau laiko įkaitu miesto VRM skyriaus viršininką Vitalijų Kolupajų.

Pranešime nurodoma, kad balandžio 21 dienos vakarą į Kramatorsko miesto milicijos skyrių užėjo septyni kaukėti ginkluoti asmenys, pasivadinę Donecko liaudies respublikos šalininkais.
Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Kramatoske savigynos būrių aktyvistai užėmė ne tik milicijos, bet ir Ukrainos saugumo tarnybos vietinio padalinio pastatą.

Tuo tarpu M.Ostapenko patikino, kad Saugumo tarnybos pastatas nebuvo užimtas.

„Kiek žinoma, ten nebuvo jokio užėmimo“, – sakė ji spaudos konferencijoje Kijeve.

Nors Ukrainos premjeras kviečiamas į popiežiaus audienciją, A. Jaceniukas sako nepasisprendęs dėl dalyvavimo šventųjų kanonizavimo renginyje

Kijevas, balandžio 22 d. („Interfax“-BNS). Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas dar neapsisprendė dėl dalyvavimo dviejų velionių popiežių – Jono Pauliaus II ir Jono XXIII – kanonizavimo apeigose, kurios vyks sekmadienį, balandžio 27 dieną Vatikane, pranešė premjero atstovė spaudai Olha Lapo.

Apie žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad A.Jaceniukas gali susitikti su popiežiumi Pranciškumi balandžio 26 dieną ji taip paaiškino: „Ministras pirmininkas yra kviestųjų į kanonizavimo (renginį) sąraše, bet sprendimas dėl jo vizito dar nepriimtas“.

Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad popiežius Pranciškus balandžio 26 dieną priims Ukrainos laikinąjį ministrą pirmininką A.Jaceniuką.

Pasak naujienų portalo lenta.ru, kuris remiasi Vatikano tinklaraščiu „Il Sismografo“, audiencija A.Jaceniukui buvo paskirta po daugelio pontifiko raginimų taikiai išspręsti konfliktą Ukrainoje.

ES ragina greitai įgyvendinti Ženevos susitarimą dėl Ukrainos

Europos Sąjunga antradienį paragino visas šalis skubiai įgyvendinti Ženevos sutartyje numatytus įsipareigojimus, kuriais siekiama sumažinti krizę Ukrainoje.

„Mes raginame visas šalis gerbti Ženevoje pasiekto susitarimo terminus ir sąlygas“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Katrin Ešton) atstovas.

„Viskas, kas yra toje sutartyje, turi būti įgyvendinta“, – sakė Michaelas Mannas (Maiklas Manas), ir pridūrė: „Mes matėme pirminių (sutarties) įgyvendinimo ženklų ir tai yra gerai“.

Tačiau įtampa rytinėje Ukrainoje neslūgsta, o Rusija yra kaltinama, kad nesilaiko praėjusią savaitę pasirašytos Ženevos sutarties sąlygų, pagal kurias prorusiškieji kovotojai turi nusiginkluoti ir palikti užimtus vyriausybinius pastatus.

Savo ruožtu Maskva sako, jog Jungtinės Valstijos ir ES kelia grėsmę susitarimui, drąsindamos Kijevo vyriausybę atsisakyti savo įsipareigojimų.

Paklaustas, ar problemos dėl susitarimo įgyvendinimo reiškia, kad ES ketina greičiau sugriežtinti sankcijas Rusijai, M.Mannas atsakė, kad „procesas tebevyksta“.

„Kaip bus su sankcijų terminais labai priklausys nuo to, kas vyks pačioje Ukrainoje“, – pareiškė atstovas.

ES yra sudariusi 33 Ukrainos ir Rusijos pareigūnų sąrašą, į kurį įtraukti ir prezidento Vladimiro Putino aplinkos asmenys, ir kuriems draudžiama įvažiuoti į Bendrijos teritoriją, o jų lėšos – įšaldytos.

ES lyderiai taip pat sutarė išnagrinėti griežtesnių sankcijų galimybes, taip pat ir ekonominių. Pasak šaltinių, analizuojamas galimas tokių sankcijų poveikis Bendrijos narėms.

Praėjusią savaitę ES užsienio reikalų ministrai susitarė papildyti sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, bet nesiėmė ekonominių priemonių, laukdami Ženevoje vykusių derybų rezultatų.

JAV niekada nepripažins Krymo okupacijos, sako Bidenas

Jungtinės Valstijos ir tarptautinė bendrija niekada nepripažins Krymo inkorporavimo į Rusiją, antradienį pareiškė Kijeve viešintis JAV valstybės sekretorius Joe Bidenas (Džo Baidenas).

„Jokia šalis neturi teisės tiesiog užgrobti kitos valstybės žemės, ir mes niekada nepripažinsime rusų įvykdyto neteisėto Krymo okupavimo. Pasaulis to taip pat nepripažins“, - sakė J.Bidenas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos vyriausybės vadovu Arsenijumi Jaceniuku.

Ukrainos SBU neigia pranešimus apie jos būstinės Kramatorske užėmimą

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pastatas rytiniame Kramatorsko mieste nebuvo užimtas prorusiškų separatistų, antradienį pareiškė agentūros atstovė Maryna Ostapenko (Maryna Ostapenko), komentuodama žiniasklaidos pranešimus.

"Kiek žinau, ten nebuvo įvykdytas joks užėmimas, - ji sakė per spaudos konferenciją Kijeve. - Perdedama sakant, kad jis buvo užimtas. Žmonės ten įeina ir išeina. Tai mažas pastatas."

Keli žiniasklaidos kanalai anksčiau pranešė, kad prorusiški separatistai Kramatorske užėmė vietos milicijos ir SBU pastatus.

Separatistų agresija anuliavo Ukrainos susitarimą, sako Turčynovas

Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas antradienį sakė, kad promaskvietiškiems sukilėliams Rytų Ukrainoje užėmus dar vieną administracinį pastatą iš esmės žlugo tarptautinis susitarimas dėl krizės šalyje užbaigimo.

Separatistams užėmus milicijos nuovadą Kramatorsko mieste, buvo „padėtas kryžius ant visų Ženevoje pasiektų susitarimų“, sakė O.Turčynovas, susitikęs su atvykusiu JAV viceprezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), sakoma prezidentūros pareiškime.

Rusija siekia sužlugdyti rinkimus Ukrainoje, sako premjeras Jaceniukas

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas antradienį pareiškė, kad Rusijos specialiosios pajėgos, veikiančios rytų Ukrainoje, siekia sužlugdyti gegužės 25 dieną planuojamus surengti prezidento rinkimus, ir paragino Maskvą jas atitraukti.

Per spaudos konferenciją po susitikimo su JAV viceprezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) A.Jaceniukas taip pat paragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Krymo, kurį Maskva aneksavo praėjusį mėnesį, ir „užversti šį gėdingą puslapį“.

„Tuo, kas dabar vyksta rytuose ir tuo, ką palaiko Rusija, yra siekiama sužlugdyti prezidento rinkimus“, – kalbėjo A.Jaceniukas.

„Mes reikalaujame, kad mūsų kaimynai rusai nedelsiant atšauktų savo specialiąsias pajėgas, kurios yra rytuose, išvestų kariuomenę iš Krymo ir užverstų šį gėdingą puslapį, kuriame Rusijos kariuomenė užėmė Ukrainos teritoriją“, – sakė jis.

Premjeras padėkojo Jungtinėms Valstijoms už paramą, sulaukus pagalbos pasiūlymo iš J.Bideno, kurio vizitas turėtų padėti užtikrinti rinkimų sėkmę ir kovoti su, jo žodžiais, endeminės korupcijos Ukrainoje „vėžiu“.

„Ukrainos vyriausybė supranta, kad pinigai yra duodami tik toms šalims, kurios tikrai kovoja su korupcija“, – pareiškė A.Jaceniukas.

„Vienas pagrindinių vyriausybės ir naujo prezidento uždavinių bus kova ir pergalė prieš korupciją“, – kalbėjo jis.

Pasak A.Jaceniuko, jis pasisako už „plačiausią įmanomą“ bendradarbiavimą su JAV ir ES kompanijomis energetikos sektoriuje, kad sumažėtų Ukrainos priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų.

Ukrainos premjeras susitiks su popiežiumi Pranciškumi aptarti krizės

Ukrainoje augant įtampai dėl separatistinių neramumų šalies rytuose, jos premjeras Arsenijus Jaceniukas šeštadienį susitiks su popiežiumi Pranciškumi, pranešė Vatikanas.

A.Jaceniukas kartu su dešimtimis kitų pasaulio lyderių sekmadienį stebės dviejų popiežių kanonizacijos ceremoniją, kurios metu šventaisiais bus paskelbti Jonas Paulius II ir Jonas XXIII.

Dauguma Ukrainos tikinčiųjų yra krikščionys ortodoksai, dalis kurių priklauso Kijevo patriarchatui, o kita dalis - Maskvos ir Visos Rusijos patriarchatui. Unitai, pripažįstantys Romos bažnytinį autoritetą, sudaro mažumą, daugiausiai jų gyvena Ukrainos vakaruose.

Vatikanas buvo kritikuojamas dėl santūrios reakcijos į gilėjančią krizę Ukrainoje.

Popiežius Pranciškus, sekmadienį sakydamas tradicinį Velykų palaiminimą, paragino tarptautinę bendriją „užkirsti kelią smurtui“ Ukrainoje, kur tą pačią dieną įvykęs susišaudymas sukėlė grėsmę praėjusią savaitę pasirašytam svarbiam Ženevos susitarimui, kuriuos siekiama sumažinti įtampą.

Rusijai lieka „mažai laiko“ pasiekti pažangą dėl Ukrainos, sako JAV viceprezidentas J. Bidenas

Kijeve viešintis JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį pareiškė, kad Rusijai lieka „mažai laiko“ pasiekti pažangą, vykdant savo įsipareigojimus, prisiimtus Ženevos taikos konferencijoje praeitą savaitę, kad būtų sumažinta įtampa Ukrainos krizėje.

Ragindamas Maskvą atitraukti karius, sutelktus prie sienos su Ukraina, taip pat pereiti nuo žodžių prie veiksmų, siekiant prorusiškų separatistų nusiginklavimo tos šalies rytuose, J.Bidenas sakė per spaudos konferenciją, jog tolesni Rusijos provokuojantys veiksmai gali lemti dar didesnę kainą ir izoliaciją.

„Labiau provokacinis elgesys ves prie didesnės kainos ir izoliacijos“, - pažymėjo J.Bidenas.

JAV pasiūlė Ukrainai 50 mln. dolerių pagalbos paketą

Jungtinės Valstijos pasiūlė Ukrainai naują 50 mln. dolerių pagalbos ekonominėms ir politinėms reformoms paketą, antradienį, Kijeve lankantis JAV viceprezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), paskelbė Baltieji rūmai.

Vašingtonas taip pat pasiūlė papildomą 8 mln. dolerių neletalinę karinę pagalbą, kuri, be kitų dalykų, apims radijo ryšio ir transporto priemones, sakoma pareiškime, kurį Kijeve paskelbė J.Bideno darbuotojai.

Nedidelė palyginti su Ukrainos poreikiais ir Vašingtono jau anksčiau pažadėtomis 1 mlrd. dolerių paskolų garantijomis pagalba kartu su J.Bideno vizitu yra akivaizdus paramos ženklas naujajai Kijevo vyriausybei, kuri atėjo į valdžią nuvertus Kremliaus remtą prezidentą, parodytas tęsiantis konfrontacijai su Rusija.

„Jungtinės Valstijos įsipareigojusios užtikrinti, kad tik patys ukrainiečiai, be išorės jėgų gąsdinimo ar prievartos, galėtų lemti savo šalies ateitį “, - sakoma pareiškime.

Pareiškime pažymima, kad Vašingtonas pasirengęs toliau teikti pagalbą Ukrainai po gegužės 25 dieną įvyksiančių valstybės vadovo rinkimų, ir teigiama, kad 11,4 mlrd. dolerių iš šio pagalbos paketo bus skirta užtikrinti to balsavimo sąžiningumą.

Amerikiečių ekspertai taip pat padės Ukrainai ieškoti būdų mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų ir kovoti su korupcija.

Rusija pasirengusi naujoms Vakarų sankcijoms dėl Ukrainos, sako premjeras

Rusija pasirengusi naujoms Vakarų sankcijoms dėl Ukrainos, pareiškė vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas.

„Esu tikras, jog galėsime minimizuoti jų pasekmes“, - sakė D.Medvedevas, antradienį Valstybės Dūmoje pristatydamas vyriausybės ataskaitą.

„Vyriausybė pasirengusi veikti esant sąlygoms, kai pagrindiniu mūsų darbo prioritetu tampa ekonomikos ir piliečių apsauga nuo tokių nedraugiškų veiksmų, kurie galimi aštrėjant užsienio politikos situacijai“, - sakė premjeras.

Tuo pačiu jis išreiškė viltį, kad rusai netaps Vakarų valstybių politinių žaidimų ir sankcijų aukomis.

“Ar nenukentės mūsų piliečiai dėl tų plačiai nuskambėjusių sankcijų? Mes neleisime, kad mūsų piliečiai taptų politinių žaidimų įkaitais“, - sakė D.Medvedevas.

Pasak vyriausybės vadovo, pasaulis nuėjo ilgą kelią, kad taptų globalus, kad išmoktų susitarti pačiais įvairiausiais tarptautiniais klausimais ir parengti bendras žaidimo taisykles.

„O šiandien imama abejoti kai kuriomis pamatinėmis globalaus pasaulio vertybėmis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, judėjimo laisvė“, - sakė jis.

Tolesnės Vakarų šalių sankcijos Maskvai vestų į aklavietę, sako Rusijos premjeras

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas antradienį pareiškė, kad tolesnės Vakarų šalių sankcijos Maskvai dėl Krymo aneksijos ir atsakomieji Rusijos veiksmai vestų į visišką aklavietę.

„Žinoma, galime toliau keisti „juodaisiais sąrašais“, tačiau netgi nemanau, jog reikia įrodinėti, kad tai absoliuti aklavietė“, – D.Medvedevas sakė parlamentui.

Jis priminė, kad Rusijos piliečiai patiria suvaržymų ne vien norėdami gauti Vakarų šalių vizas: tarptautiniai partneriai nutraukė kai kurių Rusijos bankų ryšius su tarptautinėmis mokėjimų sistemomis.

„Mums tai papildoma paskata sukurti nacionalinę mokėjimų sistemų, kuri mažai priklausytų nuo tarptautinės aplinkos ir netrikdomai veiktų visos šalies mastu“, – sakė D.Medvedevas.

J. Bidenas siūlo Kijevui JAV pagalbą, smerkia korupciją 

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) Kijeve Ukrainos parlamentarams, tarp kurių buvo ir kandidatų į prezidentus, sakė kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios padėti Ukrainos ekonomikai, bet perspėjo, kad jie privalo kovoti su plačiai išplitusios korupcijos „vėžiu“.

Pasak J.Bideno, gegužės 25 dieną įvyksiantys Ukrainos prezidento rinkimai bus svarbiausi per šalies istoriją ir Vašingtonas yra pasirengęs padėti juos surengti.

Nurodęs, kad Ukraina susiduria su žeminamais grasinimais ir bauginančiomis problemomis, J.Bidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios padėti jos lyderiams pasinaudoti galimybe pasiekti nacionalinę vienybę.

J.Bideno teigimu, nėra priežasties, dėl kurios Ukraina negalėtų pasiekti energetinio saugumo, bet tam prireiks laiko. Jis paprašė parlamentarų įsivaizduoti, kokioje stipresnėje pozicijoje Kijevas dabar būtų, jei nepriklausytų nuo gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos.

Tai yra aukščiausio rango JAV pareigūno vizitas nuo to laiko, kai kilo Ukrainos krizė. J.Bidenas lyderiams iš įvairių politinių partijų sakė, kad atvežė paramos žinią iš prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos), jiems gavus istorinę progą pradėti reformas.

„Ši galimybė sukurti vieningą Ukrainą ir sukurti ją gerą yra jums pasiekiama, – sakė J.Bidenas. – O mes norime būti jūsų partneriai ir draugai šiame projekte. Mes pasirengę padėti“.

J.Bidenas kalbėjo devyniems ukrainiečiams parlamento posėdžių salėje su paauksuotu dekoru.

Toje parlamentarų grupėje buvo trys kandidatai į prezidentus, tarp jų – šokolado magnatas, milijardierius ir rinkimų kampanijos favoritas Petro Porošenka. J.Bidenas kandidatams sakė, jog viliasi, kad juos lydės didesnė sėkmė nei jį patį dviejuose prezidento rinkimuose.

Anksčiau J.Bidenas susitiko su Ukrainos prezidento pareigas einančiu Oleksandru Turčynovu, o vėliau turi susitikti su premjero pareigas einančiu Arsenijumi Jaceniuku ir demokratijos aktyvistais.

Po susitikimų J.Bidenas planuoja paskelbti apie naują techninę paramą Ukrainos vyriausybei dėl energetikos ir ekonomikos reformų.

JAV viceprezidento vizitas vyksta kritiniu metu, kelios dienos po to, kai buvo pasiektas netvirtas tarptautinis susitarimas deeskaluoti smurtą Rytų Ukrainoje, kur prorusiški sukilėliai prieštarauja vyriausybei Kijeve.

„Jūs susiduriate su kai kuriomis labai bauginančiomis problemomis ir, kai kas pasakytų, vyksta žeminami grasinimai“, – sakė J.Bidenas.

J.Bidenas sakė įstatymų leidėjams, kad Jungtinės Valstijos savo prioritetu laiko įsipareigojimą padėti Ukrainai tapti nepriklausoma nuo Rusijos energetikos išteklių.

„Įsivaizduokit, kokia būtų jūsų padėtis šiandien, jeigu galėtumėt pasakyti Rusijai, kad ji pasilaikytų savo dujas sau“, – pastebėjo J.Bidenas.

Viceprezidentas pridūrė, kad naujieji lyderiai turi istorinę galimybę, nuverstam prezidentui Viktorui Janukovyčiui pabėgus iš šalies.

„Tai antroji galimybė išpildyti Oranžinės revoliucijos pažadą“, – sakė J.Bidenas, turėdamas omenyje 2004 metų protestus prieš daugelio kritikuotus prezidento rinkimų rezultatus, pirmąkart suteikusius šalies vadovo postą V.Janukovyčiui.

Vėliau V.Janukovyčius vėl buvo išrinktas prezidentu, tačiau pabėgo iš Ukrainos po vasarį įsiplieskusių įnirtingų protestų.

J.Bidenas pridūrė: „Turite kovoti su korupcijos vėžiu, kuris šiuo metu yra persmelkęs jūsų sistemą“. Jis pažymėjo, jog reikėtų išvalyti teismų sistemą ir rasti tinkamą pusiausvyrą tarp prezidento ir Aukščiausiosios Rados galių.

„Noriu, kad žinotumėte, jog nenuvertinu didžiulio spaudimo, kurį jūs visi patiriate, – pažymėjo J.Bidenas. – Nenuvertinu jūsų patiriamų iššūkių. Ir nenuvertinu sutrikimo, kurį visi tikriausiai patiriate, kai žmogus, toks kaip aš, atvyksta ir sako, kad tai yra nuostabi galimybė jums visiems.“

Tačiau viceprezidentas pridūrė, kad artėjantys rinkimai gali būti patys svarbiausi per šalies istoriją.

„Tiesa ta, jog jūsų tėvynainiai dabar iš jūsų labai daug tikisi“, – pabrėžė jis.

JAV paskelbė nuotraukų, „įrodančių“ Rusijos karių buvimą Ukrainoje

AV valstybės departamentas pirmadienį paskelbė Kijevo pateiktas nuotraukas, kurios esą įrodo, kad Rytų Ukrainoje veikiantys ginkluoti separatistai iš tikrųjų yra Rusijos kariškiai arba žvalgybos pareigūnai.

Tai buvo naujausias JAV mėginimas paneigti Maskvos pareiškimus, jog ji niekaip nesusijusi su prorusiškais separatistais.

Valstybės departamento atstovė Jen Psaki (Džen Psaki) sakė, kad šios ir kitos nuotraukos, pateiktos Ukrainos vyriausybės ir paskelbtos tarptautinės žiniasklaidos bei socialinio tinklo „Twitter“ vartotojų, rodo, kad tie žmonės yra Rusijos pajėgų nariai.

Jose matomi „asmenys arba požymiai, siejantys ... Rusiją ir kai kuriuos ginkluotus kovotojus rytų Ukrainoje“, nurodė J.Psaki.

„Taigi tai tolesni įrodymai, jog Rusija susijusi su ginkluotais kovotojais“, – pridūrė ji.

Tarp nuotraukų, kurias Ukraina perdavė Vašingtonui per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), buvo kelios, padarytos Gruzijoje 2008 metais. Jose matomas vyras išsiskiriančia ilga ruda barzda, vilkintis uniformą su vieno Rusijos specialiųjų pajėgų dalinio atpažinimo ženklais.

Tas pats vyras, jau šiek tiek labiau pražilusia barzda, matomas nuotraukoje, padarytoje per neseniai separatistų kovotojų įvykdytą milicijos skyriaus užėmimą Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, taip pat per panašią operaciją Slovjansko mieste, surengtą balandžio 14 dieną, rodo pateiktos nuotraukos.

Kitose keliose nuotraukose, iš kurių dalis buvo padarytos Kryme, veikiausiai matomas tas pats vyras. Be to, Slovjanske padarytose nuotraukose kovotojai matomi ginkluoti tokiais pačiais raketiniais granatsvaidžiais RPG-26, kurių turi Rusijos pajėgos.

Savo oficialiame tinklaraštyje NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas) paaiškino, kodėl galvoja, jog tie kovotojai yra aiškiai Rusijos pajėgų nariai.

„Jų turimi ginklai ir įranga naudojami daugiausiai Rusijos armijos. Mažai tikėtina, kad didelis kiekis tokios įrangos galėtų patekti į civilių rankas“, – pažymėjo jis.

JAV viceprezidentas J. Bidenas susitiks su Ukrainos lyderiais Kijeve

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį susitiks su Ukrainos naujaisiais provakarietiškais lyderiais, simboliškai demonstruodamas Amerikos palaikymą Kijevui tuo metu, kai Vašingtonas ir Maskva kaltina vienas kitą pažeidinėjant taikos susitarimą, turintį sumažinti įtampą Ukrainą krečiančioje krizėje.

Susitikimai per J.Bideno dviejų dienų vizito antrąją dieną vyks tuo metu, kai JAV ir Rusijos diplomatijos vadovai, kalbėdamiesi telefonu, pateikė visiškai skirtingus požiūrius į praeitą savaitę Ženevoje sudarytą taikos susitarimą.

Pagal tą sutartį, pasirašytą Ukrainos, Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES), prorusiški sukilėliai, įsitvirtinę virtinėje rytinių miestų, turėjo nusiginkluoti ir pasitraukti iš užimtų vyriausybinių pastatų.

Tas susitarimas turėjo sumažinti įtampą didžiausioje konfrontacijoje tarp Vašingtono ir Maskvos nuo Šaltojo karo.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ragino Maskvą padidinti spaudimą prorusiškiems separatistams, kuriuos, Vašingtono nuomone, palaiko Rusija.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paragino Vašingtoną panaudoti savo įtaką Ukrainos vyriausybei, kurią Maskva kaltina „šiurkščiai“ pažeidus Ženevos sutartį.

J.Kerry sakė S.Lavrovui, kad turėtų būti vykdomi „konkretūs žingsniai“ sprendžiant šią krizę, tokie kaip „viešas raginimas separatistams palikti neteisėtai (užimtus) pastatus ir patikros postus, priimti amnestiją ir spręsti jų nusiskundimus politiškai“, nurodė Valstybės departamento atstovė Jen Psaki (Džen Psaki).

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad S.Lavrovas prašė J.Kerry „spausti Kijevą neleisti karštakošiams išprovokuoti kruvino konflikto ir paraginti Ukrainos vyriausybę griežtai vykdyti savo įsipareigojimus“.

S.Lavrovas taip pat kaltino Ukrainos vyriausybę „nesugebant arba nenorint“ suvaldyti ultranacionalistinio judėjimo „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“), kurį separatistai kaltino dėl sekmadienį įvykdytos atakos prieš vieną iš jų patikros postų neramiame Slovjansko mieste.

Tas susišaudymas, kurį pradėjo neatpažinti užpuolikai, pažeidė Velykų paliaubas ir nusinešė bent dviejų separatistų sukilėlių gyvybes.

JAV reikalauja Maskvos imtis „konkrečių žingsnių“ krizei Ukrainoje sušvelninti 

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pirmadienį paragino Rusiją imtis „konkrečių žingsnių“ įgyvendinti susitarimą krizei Ukrainoje sušvelninti.

Šis susitarimas praėjusią savaitę buvo pasirašytas viliantis sumažinti įtampą tęsiantis rimčiausiai konfrontacijai tarp Vašingtono ir Maskvos nuo Šaltojo karo laikų, tačiau abi pusės kaltina viena kitą jo nesilaikant.

J.Kerry per pokalbį telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė, kad tarp tokių Maskvos žingsnių galėtų būti „viešas raginimas separatistams atlaisvinti neteisėtai užimtus pastatus ir kontrolės postus, sutikti su amnestija ir imtis spręsti jų nepasitenkinimą keliančius klausimus politinėmis priemonėmis“, sakė Valstybės departamento atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki).

„Jis paragino Rusiją paskirti aukšto rango diplomatą dirbti su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija Rytų Ukrainoje, leisti separatistams aiškiai suprasti, kad Rusija remia susitarimą ir nori deeskalacijos“, - sakė ji ir pridūrė: „Jis taip pat paragino Rusiją pasisakyti prieš žurnalistų ir kitų eilinių žmonių ėmimą įkaitais“.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pagrasino įvesti Rusijai papildomas sankcijas, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sankcija jau anksčiau ėmėsi tikslinių sankcijų prieš įtakingus rusų bei ukrainiečių politikus ir verslininkus, tarp jų grupę Kremliaus lyderio Vladimiro Putino artimos aplinkos žmonių.

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Jay Carney (Džėjus Karnis) pabrėžė, kad Vašingtonas pasirengęs įgyvendinti šį grasinimą, įspėjęs, jog jei artimiausiomis dienomis nebus padaryta pažangos, Rusija pajus tolesnius padarinius.

Tačiau J.Carney atsisakė patikslinti, koks yra galutinis terminas Rusijai imtis veiksmų situacijai deeskaluoti.

J.Kerry pokalbis su S.Lavrovu įvyko, kai JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pradėjo dviejų dienų vizitą Kijeve, kuris surengtas siekiant pademonstruoti paramą naujajai šalies valdžiai.

Ženevos susitarime, kurį pasirašė Ukraina, Rusija ir Jungtinės Valstijos, „visos neteisėtos ginkluotos formuotės“ Ukrainoje raginamos sudėti ginklus ir atsitraukti iš užimtų valstybinių pastatų bei kitų vietų.

Velykų proga paskelbtos trumpos paliaubos sekmadienį buvo pažeistos, kai per susišaudymą separatistų kontroliuojamame Slovjansko mieste Rytų Ukrainoje žuvo du promaskvietiški sukilėliai.

J.Carney sakė, kad JAV negali patvirtinti, kas išprovokavo tą incidentą, kuris, kaip teigiama, įvyko prie separatistų įrengtos kelio užtvaros.

Tačiau Baltųjų rūmų atstovas spaudai pabrėžė, jog Vašingtonas toliau laikosi nuomonės, kad neramumus Rytų Ukrainoje kursto Kremliaus remiamos jėgos.

Tuo tarpu Rusijos diplomatijos vadovas S.Lavrovas apkaltino Ukrainos vyriausybę nesilaikant susitarimo ir žurnalistams Maskvoje sakė, kad sankcijos žlugs.

„Mėginimai izoliuoti Rusiją neturi jokios ateities, nes neįmanoma izoliuoti Rusijos nuo likusio pasaulio“, - pabrėžė ministras.

Pasak S.Lavrovo, jo šalis „yra didi galia, yra nepriklausoma ir žino, ko nori“.

JAV valstybės departamentas pirmadienį išplatino nuotraukas, kurios, jo teigimu, įrodo, kad Rytų Ukrainoje veikiantys ginkluoti separatistai iš tiesų yra rusų armijos ar žvalgybos karininkai.
Tuo tarpu Viktoras Janukovyčius - Kremliaus remtas Ukrainos prezidentas, kuris buvo nušalintas per proeuropietiškus protestus, išprovokavusius dabartinę krizę, pareikalavo Kijevo atšaukti savo ginkluotąsias pajėgas iš separatistinių rytų, kad būtų užkirstas kelias „skerdynėms“, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Ukrainos naujoji vyriausybė praėjusią savaitę pradėjo „antiteroristinę“ operaciją, siekdama išstumti separatistus, tačiau kol kas ji visiškai nesėkminga, o Velykų šventėms buvo laikinai sustabdyta.

ESBO misijos Kijeve, stebinčios Ženevos susitarimo įgyvendinimą, atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, jog negali patvirtinti, kad separatistai atsitraukia iš užimtų pastatų.