Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Estijos ir buvusios Saugumo Tarybos narės Lenkijos pareiškime dar kartą išsakytas ES susirūpinimas „dėl sparčiai gilėjančios krizės Venesueloje ir jos destabilizuojančio poveikio visam regionui, įskaitant jos sunkias humanitarines pasekmes“.  

Pareiškime rašoma, kad ES yra didžiausia donorė kovojant su humanitarine krize Venesueloje, „skirianti daugiau kaip pusę visų finansinių išteklių“, ir raginama imtis aktyvesnių pastangų, kad būtų skirta daugiau lėšų skubiai humanitarinei pagalbai šiai šaliai.     

ES narės išreiškė palaikymą JT generalinio sekretoriaus  Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) raginimui „glaudžiai bendradarbiauti su JT sistema užtikrinant JT, Raudonojo Kryžiaus ir nacionalinių bei tarptautinių nevyriausybinių organizacijų humanitarinės pagalbos teikimą“.

„Saugumo Tarybai priklausančios ES narės ragina depolitizuoti humanitarinę pagalbą ir užtikrinti saugią ir nevaržomą humanitarinę prieigą visoje šalyje“, rašoma pareiškime.   

Pareiškime dar kartą pabrėžta, kad ES sankcijos, taikomos atskiriems fiziniams asmenims Venesueloje, yra įvestos dėl žmogaus teisių pažeidimų ir nėra nukreiptos prieš šalies gyventojus. 

„Tai reiškia, kad sankcijos jokiu būdu netrukdo teikti humanitarinę ar medicininę pagalbą“, – pažymima pareiškime. 

Diplomatai sakė, kad Saugumo Tarybai nepavyko sutarti dėl pareiškimo spaudai, nes Rusija reikalavo, kad jame būtų paminėtas neigiamas sankcijų poveikis.   

Vokietijos ambasadoriaus pavaduotojas Juergenas Schulzas (Jurgenas Šulcas) kreipdamasis į Saugumo Tarybą pabrėžė, kad „Venesuelai paskelbtos ES sankcijos netaikomos humanitarinei pagalbai ir humanitarinei veiklai, įskaitant medicininę pagalbą“, ir „jokiu būdu netrukdo pasaulinei kovai su [koronaviruso infekcija] COVID-19“.  

J. Schulzas sakė, kad dar prieš COVID-19 protrūkį humanitarinė padėtis Venesueloje buvo labai sunki. Anot jo, šalį paliko daugiau kaip 5 mln. venesueliečių, kurių nemaža dalis tai padarė dėl vaistų stygiaus ir sveikatos priežiūros paslaugų neprieinamumo.   

„Netgi elementarios viruso plitimo stabdymo priemonės, tokios kaip rankų plovimas ir socialinio atstumo laikymasis, bus sunkiai įgyvendinamos šalyje, kur tik 18 proc. gyventojų turi prieigą prie švaraus vandens, kasdienio vartojimo prekės yra brangios, dėl kuro trūkumo stringa gamyba ir maisto produktų pristatymas, o žmonės, ypač iš neoficialaus darbo sektoriaus, vos suduria galą su galu“, – sakė diplomatas.