Pasaulio lyderiai antradienį paragino imtis ambicingų veiksmų kovoje su klimato pokyčiais, tačiau jų pažadai nepateisino lūkesčių, likus vieneriems metams iki konferencijos, kurioje tikimasi pasirašyti naują tarptautinė sutartį šioje srityje.

Jungtinių Tautų (JT) viršūnių susitikime, surengtame po to, kai dešimtys tūkstančių klimato aktyvistų dalyvavo demonstracijose visame pasaulyje, Prancūzija, pažadėjo skirti 1 mlrd. JAV dolerių (2,69 mlrd. litų) Žaliajam klimato fondui.

Tokiu būdu Prancūzija tampa antrąja šalimi po Vokietijos, pasižadėjusia finansuoti naują instituciją, kuri teiks pagalbą smarkiausiai nuo klimato pokyčių kenčiančioms šalims.

Tačiau JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Ki-munas) paragino susitikimo dalyvius labiau siekti sukurti teikiamą postūmį, o ne susitarti dėl konkrečių veiksmų.

Šis renginys yra pirmasis po 2009 metais surengto viršūnių susitikimo Kopenhagoje, kuriame diskusijos dėl klimato pokyčių baigėsi chaotiškai. Šįkart siekiama nustatyti toną ateinančiais metais Paryžiuje vyksiančiai konferencijai, kurioje turėtų būti pasirašyta nauja pasaulinė sutartis.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) sakė, kad Paryžiaus konferencijoje turėtų būti pasirašyta „pasaulinė ir ambicinga“ sutartis, taip pat perspėjo, kad klimato pokyčiai kelia „grėsmę pasaulio taikai ir saugumui“.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), kreipdamasis į susitikimo dalyvius praėjus kelioms valandoms po to, kai įsakė smogti ekstremistams Sirijoje, nurodė, kad „betarpiška ir didėjanti klimato pokyčių grėsmė“ galiausiai „nubrėš šio šimtmečio kontūrus labiau dramatiškai negu bet kuri kita“ problema.

„Žinome, ką turime padaryti, kad išvengtume nepataisomos žalos. Turime sumažinti taršą anglies dvideginiu savo šalyse, kad užkirstume kelią blogiausiems klimato pokyčių padariniams“, – pažymėjo jis.

B.Obama paragino siekti „ambicingos“, tačiau taip pat „lanksčios“ sutarties, užsimindamas apie galimas politines kliūtis, kurių jam gali iškilti mėginant įtikinti JAV Kongresą ratifikuoti būsimą susitarimą.

Besivystančios šalys vengė pasirašyti įpareigojančią sutartį be tvirtų JAV įsipareigojimų, pažymėdamos, jog turtingosioms šalims tenka istorinė atsakomybė dėl klimato pokyčių.

B.Obama sakė susitikęs Niujorke su Kinijos vicepremjeru Zhang Gaoli (Džang Gaoli), kuriam sakė, kad abiem didžiausioms pasaulio ekonomikoms „tenka ypatinga atsakomybė vadovauti“, sprendžiant klimato šiltėjimo problemą. Tačiau Kinijos prezidento Xi Jinpingo nedalyvavimas šiame susitikime laikomas iškalbingu ženklu.

Zhang Gaoli pareiškė, kad Kinija, kuris dabar į atmosferą išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausiai pasaulyje, pranokdamos Jungtinės Valstijos, nori apriboti savo išmetalų kiekį kiek įmanoma greičiau.

Konkretesnių detalių jis nepateikė, bet aukšto rango pareigūnas Xie Zhenhua (Sijė Dženhua) sakė žurnalistams, jog Kinija vykdo įsipareigojimus mažinti taršą anglies dvideginiu, o ateinančių metų pradžioje paskelbs, kada šalies išmetalų lygis nebedidės.

Migloti pažadai 

Ban Ki-moonas nurodė, kad Žaliajam klimato fondui jau pažadėta skirti 2,3 mlrd. dolerių (apie 6,18 mlrd. litų), bet ši suma gerokai mažesnė negu 10 mlrd. dolerių (26,9 mlrd. litų), kurią planuojama užsitikrinti iki šių metų pabaigos, o juo labiau iki 100 mlrd. dolerių, kuriuos planuojama surinkti iki 2020 metų.

Šio fondo lėšos bus skiriamos neturtingoms šalims, labiausiai nukenčiančioms nuo kylančios pasaulinio klimato temperatūros ir smarkėjančių stichinių nelaimių.

Prancūzijos ir Vokietijos dalis toje kraitėje sudaro 2 mlrd. dolerių, o Timas Gore'as (Timas Goras), pagalbos organizacijos „Oxfam“ klimato politikos vadovas, kritikavo donorų „dalinį ir pasirinktinį atsaką“ į klimato pokyčius.

Aktyvistų judėjimas „ActionAid“ pareiškė, kad šiame viršūnių susitikime buvo pateikta tik „miglotų pažadų“ dėl kovos su klimato kaita, nors sekmadienį nuvilnijusiose precedento neturinčiose tarptautinėse demonstracijose buvo raginama nedelsiant imtis veiksmų.

„Sveikiname Prancūzijos ir kitų naujus pažadus skirti lėšų, bet jie toli gražu neatitinka to, ko reikia“, – sako „ActionAid“ JAV skyriaus atstovas Brandonas Wu (Brendonas U).

Mažos salų valstybės baiminasi, kad klimato pokyčiai tiesiogine prasme ištrins jas iš žemėlapio, kylant pasaulinio vandenyno lygiui, todėl jų piliečiai bus priversti tapti ekologiniais pabėgėliais.

„Tuvalu ateitis – jūsų rankose. Laikas neigimui, delsimui, pataikavimui iškastinio kurto pramonės interesams jau baigėsi“, – sakė šios Ramiojo vandenyno salų valstybėlės premjeras Enele Sosene Sopoaga (Enelė Sosenė Sopoaga).

Klimato pokyčiai – „nebe išmonė“

Vienu iš įsimintinų pareiškimų tapo Niujorko mero Billo de Blasio (Bilo de Blazijo) pažadas, kad jo metropolis, kuriame taip pat įsikūrusi Jungtinių Tautų būstinė, iki 2050 metų 80 proc. sumažins savo išmetalų kiekį. Pasak aktyvistų, tokie patys ambicingi planai reikalingi nacionaliniu lygmeniu.

Besivystančios šalys, tokios kaip Kongo Demokratinė Respublika, Etiopija, Gvatemala ir Uganda sakė ketinančios atkurti 30 mln. hektarų atogrąžų miškų. Jeigu tai būtų įgyvendinta, bendras atkuriamų miškų plotas daugiau nei dvigubai viršytų 20 mln. ha, kuriuos pažadėta apmiškinti per ankstesnę pasaulinę iniciatyvą.

Holivudo aktorius Leonardo DiCaprio (Leonardo DiKaprijas) pridėjo žvaigždžių spindesio JT viršūnių susitikimui, ragindamas lyderius liautis laikyti pasaulinį atšilimą „išmone“.

„Būdamas aktorius, pragyvenu iš apsimetinėjimo. Vaidinu išgalvotus personažus, dažnai sprendžiančius išgalvotas problemas“, – aiškino L.DiCaprio, susirišęs plaukus į kaselę ir dėvėdamas kostiumą.

„Manau, kad žmonija į klimato pokyčius lygiai taip pat – tarsi tai būtų išmonė“, – pridūrė jis.