- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) trečiadienį paskyrė tris ekspertus, padėsiančius jai nagrinėti įtariamus žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, padarytus po pernai įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų.
M. Bachelet paskyrė rusų žmogaus teisių gynėją Kariną Moskalenko, eisiančią pirmininko pareigas, taip pat žmogaus teisių gynėją iš Kanados Susan Bazilli (Sjuzan Bazili) ir teisės profesorių serbą Marko Milanovičių.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis savo šaliai nuo 1994 metų, per praėjusių metų rugpjūtį vykusius rinkimus užsitikrino šeštąją kadenciją, tačiau opozicija ir Vakarų demokratijos tą balsavimą laiko suklastotu.
Po balsavimo įsiplieskė masiniai protestai prieš A. Lukašenkos valdymą, o baltarusių teisėsauga ėmėsi represijų. Tūkstančiai demonstrantų buvo sulaikyti, o daugiau nei 400 asmenų buvo skirtos griežtos įkalinimo bausmės.
Dauguma autoritarinio lyderio oponentų nuo to laiko pasitraukė į užsienį ar buvo pasiųsti už grotų.
„Praėjusiais metais ilgalaikis ir nuolatinis sisteminių pažeidimų modelis Baltarusijoje staigiai paūmėjo, susmarkėjo prezidento rinkimų kontekste ir už jų ribų, o pagrindinės laisvės reguliariai atimamos“, – pareiškime nurodė M. Bachelet.
„Faktų nustatymo misijos darbas suvaidins svarbų vaidmenį užtikrinant atskaitomybę už pažeidimus, pakursčiusius krizę“, – pabrėžė buvusi Čilės prezidentė.
Kovą JT Žmogaus teisių taryba Ženevoje priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė su rinkimais susijusių teisių pažeidimus Baltarusijoje, taip pat paragino M. Bachelet rinkti įrodymus, siekiant galiausiai patraukti atsakomybėn kaltininkus.
Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė M. Bachelet rugsėjį turi perskaityti Taryboje pranešimą, o 2022 metų kovą – pateikti išsamią rašytinę ataskaitą.
Jos faktų nustatymo misija bus atsakinga už išsamų tyrimą dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų, padarytų Baltarusijoje nuo 2020 metų gegužės 1 dienos, taip pat dėl galimo tokių pažeidimų lyčių aspekto.
K. Moskalenko yra žmogaus teisių srityje besispecializuojanti teisininkė, nuo 2017 metų dirbanti Strasbūre įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Centre de la protection internationale“ direktore.
M. Milanovičius yra Notingamo universiteto tarptautinės viešosios teisės profesorius ir Belgrado žmogaus teisių centro bendradarbis.
Tarptautinio moterų teisių projekto (IWRP) direktorė S. Bazilli yra teisininkė, turinti 30 metų darbo patirties žmogaus teisių ir moterų teisių srityje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Generolas: NATO šalys turi gaminti daugiau karinės įrangos
NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavoli (Kristoferis Kavolis) ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, jog Aljanso narės turi gaminti daugiau karinės įrangos, kad galėtų atremti didėjan...
-
Rusijos centrinio banko vadovė ragina užtikrinti šalies ekonomikos „atvirumą“
Rusijos centrinio banko valdytoja Elvira Nabiulina ketvirtadienį paragino užtikrinti šalies ekonomikos „atvirumą“, nepaisant Vakarų sankcijų ir prekybos apribojimų, kurie buvo įvesti dėl invazijos į Ukrainą. ...
-
Ukraina ragina Kinijos bendroves investuoti į karo draskomą šalį
Kinijoje viešintis Ukrainos diplomatas valstybines ir privačias kinų bendroves paragino glaudžiau bendradarbiauti su karo draskoma šalimi ir didinti prekybą bei investicijas, trečiadienį pranešė Kyjivo užsienio reikalų ministerija...
-
Gazos Ruožas, Ukraina ir pasienis: analitikai stebi J. Bideno bandymus rodyti lyderystę
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) siekia įtikinti rinkėjus savo lyderyste, paskelbdamas stulbinamą virtinę svarbių pranešimų dėl Gazos Ruožo, Ukrainos bei JAV ir Meksikos sienos, teigia analitikai. ...
-
Karolis III per D dienos minėjimą: tautos turi vienytis, kad pasipriešintų tironijai
Britų karalius Charlesas III (Karolis III) ketvirtadienį ragino puoselėti vienybę minint 80 metų nuo sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje, pakeitusio Antrojo pasaulinio karo baigtį. ...
-
Rusijos įmonių pelnas pirmąjį ketvirtį padidėjo 6,6 proc.
Rusijos įmonių pelnas pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidėjo 11,9 proc. iki 6,65 trln. rublių (apie 68.7 mlrd. eurų), rodo šalies statistikos tarnybos paskelbti oficialūs duomenys. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO neturi planų siųsti pajėgas į Ukrainą
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas neturi planų siųsti pajėgas į Ukrainą, jau trečius metus kovojančią su Rusijos invazija. ...
-
Normandijos paplūdimiuose prasideda 80-ųjų D dienos metinių minėjimai
Prancūzijos Normandijos paplūdimiuose, kur lygiai prieš 80 metų kovėsi ir žuvo kariai, ketvirtadienį prasideda D dienos metinių minėjimai šių laikų karo Ukrainoje akivaizdoje. ...
-
Ispanija prisidės prie JT teisme PAR iškeltos bylos prieš Izraelį dėl „genocido“ Gazos Ruože
Ketvirtadienį Ispanija pareiškė, kad prisidės prie Pietų Afrikos Respublikos (PAR) bylos, iškeltos Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiame teisme, joje Pretorija kaltina Izraelį Gazos Ruože vykdant „genocidą“. ...
-
JAV lustų gamintojo „Nvidia“ rinkos kapitalizacija viršijo 3 trln. dolerių
JAV įsikūrusio lustų gamintojo „Nvidia“ rinkos kapitalizacija viršijo 3 trln. dolerių, o tai paskatino išaugusi dirbtinio intelekto (DI) technologijų paklausa. ...