Iš paribių – į lyderius
Šią savaitę K. Starmerio politinė komanda žaidė lemiamą mačą: 136 bendruomenėse, miestuose ir apskrityse vyko vietos rinkimai, o Velse, Škotijoje rinkti ir vietos parlamentai.
Apklausos pranašavo K. Starmeriui ir jo Leiboristų partijai katastrofą. Oksfordo universiteto ekspertai skaičiavo, kad leiboristai praras apie 75 proc. turėtų vietų – tai būtų istorinis rezultatas. Leiboristai iki šiol turėjo maždaug pusę iš apie 5 tūkst. savivaldos mandatų, konservatoriams reikėjo apginti apie ketvirtadalį.
Šiandien jau bus aiškus šios politinės katastrofos mastas, o galbūt ir paties K. Starmerio, kurį naujausiose apklausose palankiai vertina vos 22–27 proc. rinkėjų, politinės karjeros perspektyva. Kaip pastebėjo politologas prof. Timas Bale’as, blogos apklausos – tai viena, bet būti nubaustam rinkimuose – visai kas kita, todėl esą nenuostabu, jei leiboristus apims panika.
Praėjus dvejiems metams po pergalės nacionaliniuose rinkimuose, kuria baigėsi keturiolika metų trukęs konservatorių valdymo metas, vietos rinkimus leiboristai pasitiko iššvaistę pasitikėjimą. Tačiau didelės sėkmės nesitikėta ir opozicinėje konservatorių stovykloje. Apklausos rodė kitus laimėtojus: dešinės populistinę „Reform UK“ ir Žaliuosius.
Tokį nuosmukį analitikai siejo su „Reform UK“ partijos iškilimu – prognozuota, kad jie gali gauti apie 27 proc. balsų – ir žemu pačių leiboristų palaikymu, nukritusiu iki maždaug 18–20 proc.
Jau vakar ryte, suskaičiavus pirmuosius rezultatus, buvo aišku, kad Nigelo Farage’o „Reform UK“ laimėjus keturiolika mandatų Tameside, Didžiojo Mančesterio regione, leiboristai prarado kone 50 metų turėtą miesto tarybos kontrolę. Kalnakasyba garsėjusiame Vigane leiboristai jiems perleido 20 vietų.
Ekopopulisto Zacko Polanskio žalieji, dešimtmečiais dėl mažoritarinės rinkimų sistemos gyvenę politiniame šešėlyje, tikisi pirmą kartą laimėti absoliučią daugumą kai kuriose Londono savivaldybėse.
Perversmas Velse
Per šiuos rinkimus išskirtinio dėmesio sulaukė Velsas, leiboristų tėvonija. Tenykščiai socialdemokratai laikyti vienais labiausiai sėkmės lydimų pasaulyje: jie laimėdavo kiekvienus nacionalinius rinkimus nuo 1922 m. (išskyrus į Europos Parlamentą). Velso parlamento pirmininko postas nuo jo įkūrimo 1999 m. be išimčių priklausė leiboristams.
Tačiau dabar tendencija radikaliai pasikeitė. Leiboristų parama šiame regione per pastaruosius dvejus metus sumažėjo daugiau nei perpus. Prieš pat rinkimus atliktos apklausos rodė, kad partija surinks vos apie 15 proc. balsų ir liks trečioje vietoje. Populiarumo reitinguose pirmavo „Plaid Cymru“ – kairioji liberalų Velso nacionalinė partija su 28 proc. Antroji vieta prognozuota „Reform UK“, su kuria taškas į tašką konkuravo už regiono nepriklausomybę pasisakanti „Plaid Cymru“.
Leiboristų populiarumas Velse it sniegas pavasario saulėje ėmė tirpti 2024 m. „Velsas pasikeitė, leiboristams nepavyko prisitaikyti“, – viename interviu sakė politologas Wynas Jonesas. Panašiai kaip daugelyje Vakarų Europos šalių, tradiciniams pramonės regionams patiriant nuosmukį, gamybos ekonomiką pakeitus paslaugų ekonomikai, socialdemokratines partijas rinkusių darbininkų klasė iš esmės dingo.
XIX a. Velsas su vietoje kasama aukštos kokybės akmens anglimi buvo vienas svarbiausių pramonės revoliucijos židinių. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kardifas buvo svarbiausias anglies eksporto uostas, miesto anglies birža – pasaulinės prekybos šiuo kuru širdis. Šiauriau esantis Merter Tidvilis išgarsėjo kaip geležies metropolis, Svonsis – kaip vario metalurgijos centras, o šiaurė – aukštos kokybės skalūnu.
Šiandien gamybos pramonė – vos penktadalis Velso ekonomikos. Didžiąją dalį jau seniai sudaro administravimas, švietimas, sveikatos apsauga ir turizmas. Leiboristai buvo remiami net ir sumažėjus pramonės apimčiai, mąžtant profsąjungų įtakai. Tačiau kintanti realybė ilgainiui silpnino tradicines rinkėjų preferencijas.
Išsiskyrė prioritetai
Anot Londono ekonomikos mokyklos politikos mokslų profesorės Saros Hobolt, leiboristai ir toliau save laiko darbininkų klasės partija, bet ji tokia nebėra.
Tradicinė darbininkų klasė tapo kultūriškai konservatyvesnė, o leiboristų partijos vadovybė ir aktyvistai – socialiai liberalesni. Tai sukūrė atskirtį tarp partijos siūlomos vizijos ir dalies jos istorinių rinkėjų poreikių. Anot S. Hobolt, darbininkų klasės rinkėjai vis dažniau renkasi kitas partijas, kurios akcentuoja nacionalinę tapatybę ir imigracijos kontrolę, o ne tik ekonominius klasės interesus. Politinis pasidalijimas esą dabar labiau priklauso ne nuo pajamų ar profesijos, bet nuo išsilavinimo lygio. Leiboristų branduolį sudaro labiau išsilavinę miestų gyventojai, o ne darbininkai.
Kalbėdama apie raidą Vakarų Europoje ekspertė mato daugybę paralelių: vyresni žmonės, turintys žemesnį išsilavinimą, ryškiai krypsta į dešinę, jaunesni akademikai – toliau į kairę. Miesto ir kaimo skirtumas šią tendenciją dar sustiprina.
Velse svarbiu faktoriumi tapo stiprėjanti velsiečių tapatybė: žmonės, ypač jauni, vis labiau domisi Velso kultūra ir kalba. Šiandien beveik 20 proc. gyventojų laisvai kalba keltų kalba, trečdalis teigia gerai suprantantys šnekamąją velsų kalbą.
Būti tikru velsiečiu – reiškia ne vien kalbėti velsietiškai, bet ir būti skeptiškai nusiteikusiu anglų atžvilgiu. Šią ilgalaikę tendenciją dar labiau sustiprino „Brexit“: vietos euroentuziastai dabar dažnai akcentuoja būtent velsietišką tapatybę.
Kas jaučiasi esąs ne velsietis, o britas, linksta prie „Reform UK“. Trys iš penkių šios partijos rėmėjų skeptiškai vertina dar XX a. pabaigoje priimtą sprendimą leisti Šiaurės Airijai, Škotijai ir Velsui turėti atskirus regioninius parlamentus su ribotomis įstatymų leidybos galiomis.
Daugiau nei dvi spalvos
Sunkus metas ir Škotijos leiboristams. Manyta, kad čia Škotijos nacionalinė partija toliau išlaikys devyniolika metų trunkančią vietos parlamento kontrolę, o „Reform UK“ išgyvens triumfo metą. Škotijos leiboristų lyderis Anas Sarwaras, gelbėdamas savo karjerą, jau dabar atvirai reikalauja atleisti K. Starmerį iš partijos vadovų.
Leiboristams prognozuoti dideli nuostoliai ir Londone. Kaip rašo AFP-BNS, apklausų rengėjas Robertas Haywardas prognozavo, kad valdančioji partija praras apie 1 850 iš maždaug 2 550 vietos valdžios vietų. Jo manymu, „Reform UK“ atims 1 550 vietų iš leiboristų ir Kemi Badenoch konservatorių.
„Dviejų partijų era virto daugiapartine era, – AFP-BNS cituoja naujienų agentūrai PA pasakytus K. Badenoch žodžius. – Tačiau faktas tas, kad nė viena iš šių naujų partijų ar leiboristai neturi plano šaliai.“
Nuo 2024 m. toriams vadovaujanti K. Badenoch interviu WAMS pripažino: konservatoriai pernelyg dažnai kalbėjo kaip dešinieji, bet elgėsi tarsi būtų kairieji. „Šaliai reikia ne paprastų atsakymų, o apgalvotų reformų [...] Turime nustoti trukdyti tiems, kurie kuria gerovę. Tai reiškia pigesnę energiją, mažiau reguliavimo, mažesnę naštą verslui. Augimas kyla ne iš Vyriausybės pareiškimų, o ten, kur žmonės investuoja ir rizikuoja. Valstybė turi tai įgalinti – ne trukdyti", – sakė ji.
Migracija buvo pagrindinė rinkimų kampanijos tema ir viena konservatorių pralaimėjimo priežasčių. „Pažadėjome ją sumažinti, bet nepavyko. Migracija nebuvo nuosekliai valdoma, o dažnai palikta biurokratiniam aparatui. Skirtingos ministerijos siekė skirtingų tikslų. Taip prarandama kontrolė“, – sakė K. Badenoch ir akcentavo, kad Didžioji Britanija yra bendri politiniai namai, ne viešbutis.
„Reform UK" pritraukia nusivylusias skurdžiąsias Šiaurės Anglijos ir Rytų Londono bendruomenes, o nepriklausomi kandidatai ir žalieji aktyviai varžosi dėl musulmonų ir kitų migrantų balsų.
Tad Jungtinės Karalystės politiniame žemėlapyje nuo šiol bus daugiau spalvų – ne tik leiboristų raudona, konservatorių mėlyna, bet ir „Reform UK“ pasirinkta žalsvai mėlyna, žaliųjų žalia, o gal ir liberalų demokratų, jau ir iki šiol savivaldos tarybose turėjusių tvirtesnes pozicijas nei nacionaliniuose Bendruomenių Rūmuose, oranžinė.
Likti ar trauktis?
Kuo niūresnes perspektyvas piešė rinkėjų apklausos, tuo didesnį spaudimą atsistatydinti patyrė K. Starmeris.
Kaip pastebi AFP-BNS, į valdžią jo vedami leiboristai atėjo po chaotiško konservatorių valdymo, kurį pažymėjo taupymo vajus, „Brexit“ ir premjerei Liz Truss valdymo laiką sutrumpinęs ekonomikos nuosmukis. Tačiau kritikai teigia, kad K. Starmeris darė vieną klaidą po kitos, o galiausiai įsivėlė į skandalą dėl seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino bičiulio Peterio Mandelsono paskyrimo ambasadoriumi JAV. „K. Starmeriui taip pat nepavyko įvykdyti savo pagrindinio pažado paskatinti ekonomikos augimą, o nekantrūs britai vis dar kenčia nuo pragyvenimo išlaidų krizės“, – rašo AFP-BNS.
„Pokyčiai nebuvo įgyvendinti arba įgyvendinti pokyčiai buvo neigiami“, – naujienų agentūrai AFP sakė Londono universiteto koledžo politikos docentė Melanie Garson. Britų žiniasklaida, pavyzdžiui, „Times“, net kalba apie nepopuliariausią visų laikų premjerą.
Jill Rutter iš analitinės organizacijos „Institute for Government“ politinę Vyriausybės krizę laiko „klaidingų finansinės padėties vertinimų, silpstančios ekonomikos ir nusivylimo, kad leiboristams nepavyko pagerinti britų gyvenimo lygio, deriniu“.
Pats K. Starmeris kaltinamas tuo, kad negeba perteikti šalies vizijos, daugybė personalo pokyčių jo komandoje labai pakenkė jo kaip vadovo įvaizdžiui. Galiausiai jis esąs prastas komunikatorius, kurio klaidų nepajėgia ištaisyti ir atstovai spaudai: per pastaruosius dvejus metus keturi iš jų atsistatydino arba buvo atleisti.
Per rinkimų kampaniją premjeras taip pat buvo beveik nematomas. „Daily Telegraph“ skaičiavimu, nuo kovo jis turėjo tik vienuolika pasirodymų, o N. Farage’as iš „Reform UK“ – 71.
Britų žiniasklaidoje kalbama apie sklindančius gandus, kad buvusi vicepremjerė Angela Rayner arba sveikatos apsaugos sekretorius Wesas Streetingas gali bandyti nuversti K. Starmerį. Tiesa, nė vienas iš jų nėra labai populiarus tarp leiboristų – kad galėtų kovoti dėl lyderio posto, jiems reikėtų bent 20 proc. leiboristų parlamentarų paramos, rašo AFP-BNS.
Be to, visi potencialūs K. Starmerio konkurentai turi silpnų vietų: dar nesibaigė tyrimas dėl A. Rayner mokesčių problemų, Mančesterio meras Andy Burnhamas neturi mandato Bendruomenių Rūmuose – o tai būtina sąlyga premjero pareigoms eiti. W. Streetingas ketvirtadienio rinkimuose veikiausiai taip pat bus praradęs vietos rinkėjų paramą: prieš dvejus metus Rytų Londone jis tik per plauką aplenkė nepriklausomą palestiniečių aktyvistę Leanne Mohamad.
Naujausi komentarai