Sekmadienį Lietuvoje kartu su Seimo rinkimais vyks referendumas dėl naujos atominės elektrinės Visagine. Ką apie referendumą ir apskritai apie Visagino projektą mano Latvijos politikai? Dienraščio žurnalistas kalbėjosi su Latvijos Saeimos Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju ir Užsienio reikalų komiteto nariu Ačiu Lejiniu.

– Kitą savaitę Lietuvoje vyks parlamento rinkimai, o kartu – ir referendumas dėl Visagino atominės elektrinės. Lankantis Rygoje susidarė įspūdis, kad paprasti latviai ne itin ką žino apie referendumą. Kai kurie žmonės net prasitarė, kad pirmąsyk girdi, jog Latvija dalyvaus kažkokiame Visagino projekte. Prisipažinsiu, tai gana nustebino. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

– Žinote, žmonėms sunku ką nors konkretaus pasakyti. Visuomenė dažnai mažai domisi vadinamąja aukštąja politika. Latvija šiuo atveju nė išimtis. Juk ir Lietuvoje, matyt, panaši situacija.

Kalbant apie Latvijos parlamentą ir, žinoma, vyriausybę, esame aiškiai pasakę, kad jei Visagino elektrinės projektas bus ekonomiškai naudingas Latvijai, nebus kliūčių jame dalyvauti.

Kita vertus, kalbant apie visuomenės nuotaikas, latviai nėra palankiai nusiteikę šio projekto atžvilgiu, ypač po Fukušimos nelaimės Japonijoje. Maža to, žmonės prisimena ir Černobylio tragediją. Daugelis Latvijoje iš tiesų mano, kad geriau investuoti į alternatyviąją energetiką, pavyzdžiui, žaliąją energetiką. Ši pozicija populiari mūsų šalyje.

– Jūsų nuomone, Baltijos šalims atominė elektrinė – būtina?

– Iš pradžių pateiksiu ne asmeninę nuomonę. Remiuosi kai kuriais šaltiniais. Juose gan aiškiai sakoma, kad branduolinė energetika – per brangi. Ją, deja, tenka nuolatos subsidijuoti. Prieš dvejus metus amerikiečių žurnale „Foreign Affairs“ teko skaityti, kad branduolinė energetika tampa nuostolinga dėl savo kainos.

Galų gale, jei netikime ekspertų skaičiavimais, pažvelkime į Suomiją. Turtinga šalis iki šiol negali baigti vienos iš statomų branduolinių elektrinių, nes jos kaina vykstant statyboms smarkiai išsaugo.

Taigi, jei jau kalbame apie mano asmeninę poziciją, esu įsitikinęs, kad branduolinė energetika labiau tinka XX a., o ne XXI a.

– Visgi jūs palaikote ar ne konkrečiai Visagino projektą?

– Pasikartosiu, man asmeniškai, kaip ir Latvijos vyriausybei, svarbiausia ekonominis Visagino elektrinės projekto aspektas. Kitaip sakant, elektrinė turi atsipirkti.

– Kai kurie kalbinti Rygos gyventojai pareiškė, kad nepasitiki lietuviais. Ar taip iš tiesų yra?

– Kiek žinau, tarp Latvijos politikų iki šiol juntamas nusivylimas Lietuvos pozicija dėl regioninio suskystintųjų dujų terminalo. Kai kurie politikai net sako, kad jei lietuviai laikosi savo pozicijos, kodėl dabar mes turime remti Visagino projektą?

Apskritai galiu pasakyti, kad derėtis su lietuviais – labai sunku. Kur kas sunkiau nei su mūsų kaimynais estais. Asmeniškai susidūriau su tuo dalyvaudamas Baltijos asamblėjoje. Esu Latvijos parlamento Energetikos komiteto atstovas ir galiu pasakyti, kad mums visuomet sunkiai sekasi rasti kompromisą su lietuviais. O su estais kompromisus randame. Šiuo atveju kalbėjau apie dujų terminalą. Estai sutiko su tuo, kad Baltijos šalyse turi būti pastatytas regioninis terminalas, o lietuviai ne.

Kitas pavyzdys – geležinkeliai. Lietuviai uždaro šalis jungiančius geležinkelio ruožus ir visuomet pabrėžia, kad jų prioritetas – „Rail Baltica“. Bet juk šis projektas galbūt bus įgyvendintas po kokių dviejų dešimtmečių. Kartoju – galbūt bus įgyvendintas...

– Taigi, latviams nepatinka, kad lietuviai stato savo terminalą Klaipėdoje, užuot rėmę regioninį projektą?

– Ne, mums tikrai nerūpi, kad lietuviai stato savo terminalą. Tai jau jūsų reikalas.

– Visgi nesusikalbėjimo yra. Ar precendentas dėl terminalo neturės įtakos Visagino elektrinės projektui? Juk visos trys Baltijos šalys turi rasti kompromisą.

– Na, iš tiesų kyla natūralus retorinis klausimas – jei nesugebame rasti bendro kompromiso dėl regioninio terminalo, kodėl turime sutarti dėl atominės elektrinės? Kodėl mes turime remti Visagino projektą, jei regioninio terminalo lietuviai neparėmė? Kodėl negalėjo būti įgyvendinti abu projektai?

– Tarkime, lietuviai sekmadienį pasako „ne“ Visagino elektrinės projektui arba referendumas neįvyksta. Kokie būtų tolesni latvių žingsniai?

– Žinote, ta pinigų suma, kuri suplanuota skirti Visagino projektui, yra tokia didelė, kad šiuos pinigus galėtume skirti alternatyviems energijos šaltiniams plėtoti. Kita vertus, šią sumą būtų galima skirti ir suskystintųjų dujų terminalo statyboms Latvijoje.

Dujas mes panaudotume kūrendami kogeneracines elektrines. Latvijoje turime puikių elektrinių, kurias galėtume kūrenti. Jos ir saugios, ir pernelyg neteršia aplinkos, o dujų juk galime importuoti net iš Amerikos, šiuo atveju kalbu apie skalūnų dujas. Manau, kad dujų kainos kuo toliau, tuo labiau mažės, taigi, tai būtų ir pigiau, ir efektyviau. Galiausiai, Latvija iki 2030 m. užsibrėžusi smarkiai išplėtoti žaliąją energetiką. Tad štai, situacija yra tokia.

– Paskutinis klausimas: kaip vertinate Europos Komisijos (EK) tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos?

– Palaikome. Labai svarbu, kad ES pagaliau atkreipė dėmesį į „Gazprom“ monopolinę padėtį Rytų ir Vidurio Europoje. Latvija palaiko bendrą ES energetikos politiką.

– Ar EK tyrimas turės įtakos dujų kainoms?

– Ilgalaikėje perspektyvoje turės. Ne paslaptis, kad mokame pernelyg daug už rusiškas dujas.