Gruzija gali pasijusti išduota. Jos teritorinį integralumą ištikimai rėmusi Lietuva pasiryžusi nereaguoti į Baltarusijos sprendimą pripažinti separatistinių respublikų nepriklausomybę.

Balsuos kitą mėnesį

Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės klausimas jau balandžio 2 d. bus svarstomas Baltarusijos parlamente. Iki šiol šias nuo Gruzijos atskilusias respublikas pripažino tik Rusija ir Nikaragva. Tačiau siekdamas, kad respublikos sulauktų ir kitų šalių pripažinimo, Kremlius pradėjo spausti tai padaryti gretimą Baltarusiją. Manoma, kad prezidentas Aleksandras Lukašenka pažadėjo tai padaryti mainais už kreditą, kuris leido šiek tiek stabilizuoti šalies ekonomiką. Su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu jis buvo susitikęs praėjusių metų pabaigoje.

Išvykęs iš Maskvos Baltarusijos vadovas pranešė, kad tai parlamento prerogatyva. Mat A.Lukašenka nenorėjo pyktis ir su ES, kuri pagrasino atnaujinti sankcijas, jeigu Baltarusija pripažins Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) vėl patvirtino savo griežtą nusistatymą šiuo klausimu.

Sunkus pasirinkimas

Tiesa, su EK nuomone šį kartą nesutinka kai kurios ES šalys. Tarp jų – tai ypač stebina – ir Lietuva. Ilgai ir nuosekliai rėmusi Gruzijos integralumą, Lietuva, pasikeitus Vyriausybei, atrodo, išsižada šios pozicijos. Europos interneto dienraščiui euobserver.com užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas prieš porą dienų pareiškė, kad ES neturėtų riboti Baltarusijos dalyvavimo Rytų partnerystės iniciatyvoje, net jeigu Minskas pripažins separatistines respublikas nepriklausomomis.

"Tai nėra paprastas klausimas. Žinome, kad susidursime su sunkumais. Tačiau privalome suderinti (Gruzijos integralumo problemą) ir Baltarusijos likimą. Reikia turėti galvoje, kad Baltarusija turėtų būti laipsniškai susieta su ES", – sakė jis.

Naujoji ES programa – Rytų partnerystė – specialiai parengta Baltarusijai, Gruzijai, Ukrainai, Moldovai, Armėnijai ir Azerbaidžanui. Programoje numatyta palengvinti vizų išdavimo ir prekybos su šiomis šalimis tvarką. ES ir minėtų valstybių lyderių susitikimas vyks jau šį šeštadienį.

Dabar arba niekada?

Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat davė suprasti, kad klausimas įtraukti Baltarusiją į Rytų partnerystės programą ypač jautrus. Mat jeigu to nebus padaryta dabar, jaučianti Rusijos spaudimą šalis gali nutolti nuo ES ir galutinai atsigręžti į Kremlių.

Baltarusijos santykiai su Briuseliu pradėjo gerėti ne per seniausiai. Minskui leidus prekiauti opozicijos laikraščiais ir paleidus kelis politinius kalinius, ES atšaukė draudimą į Bendriją įvažiuoti kai kuriems šalies pareigūnams. Teigiamai apie Baltarusiją atsiliepė ir praėjusią savaitę šalyje apsilankęs ES užsienio reikalų vadovas Javieras Solana.

Gruzijoje viešintis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas vakar patvirtino, kad Lietuva ir toliau rems Gruzijos teritorinį vientisumą. "Gruzija tikrai taps NATO ir ES nare, – patikino A.Valinskas. – Tai nulėmė Rusijos agresija."