Valstybės skiria milijonus savo įvaizdžiui pasaulyje gerinti, bet jie dažnai nueina vėjais. Skandalinga meteorito istorija tapo gera pamoka įvaizdžio kūrėjams, rašo Latvijos laikraštis "Biznes & Baltija".

Penki kastuvai ir drąsi idėja

Įvedus į "Google" paieškos sistemą frazę "Talking stones" ("Kalbantys akmenys" – angl.) – Latvijos valdžios remiamos kultūrinės programos pavadinimą, – sunku rasti ką nors susijusio su maža Baltijos šalimi. Prie užklausos pridėjus anglišką valstybės pavadinimą "Latvia", rezultatas kiek geresnis, bet ką nors sužinoti apie Paryžiuje vykusią latvių ekspoziciją vis tiek nėra paprasta.

Viso pasaulio žvalgybos tarnybos turbūt norėtų sužinoti, kaip įmanoma Paryžiaus centre surengti 1 mln. latų (apie 5 mln. litų) kainuojančią akciją ir likti nepastebėtiems.

O dabar pabandykime įvesti į "Google" žodį "meteorite" (meteoritas – angl.). Jau pirmame puslapyje siūloma nuoroda į sensacingą naujieną iš Latvijos. Patikslinus užklausą žodžiu "Latvia", paieškos sistema siūlo maždaug 500 tūkst. rezultatų. Apie netikrą meteoritą mažoje Baltijos šalyje praneša didžiausios ir įtakingiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės – tarptautinės naujienų agentūros, laikraščiai, televizijos. Dešimtys valstybių, dešimtys kalbų.

Nė vienas meteoritas pasaulyje nesulaukė tiek dėmesio, kiek netikras latvių pagamintas dangaus kūnas. Penki vyrai su kastuvais, stulbinama ir kiek rizikinga idėja – ir štai, Latvija išgarsėjo visame pasaulyje. Nereikia jokių milijonų ir "kalbančių akmenų", kuriuos latviai jau ketverius metus vežioja po visą Europą.

O jie turi humoro jausmą

Latvijos apžvalgininkai suskaičiavo, kad šiemet jų šalis pasaulio dėmesio centre atsidūrė tris kartus. Pirmą, kai maža Baltijos valstybė ištiesė ranką ir ėmė prašyti tarptautinės bendruomenės paramos. Antrą – kai Latvijos finansų ministras Atis Slakteris apie šalies ekonominę būklę pasakė: "Nieko ypatinga." Trečią kartą visus nustebino meteoritas.

Kokia gi šiais trimis atvejais buvo pasaulio reakcija? Pirmą kartą visi stebėjosi: "Dieve, kas gi jiems nutiko? Vargšai latviai…" Išgirdę nusišnekantį politiką, komentatoriai kalbėjo maždaug šitaip: "Latviams tikrai nepasisekė su ministrais. Dabar aišku, kodėl jie pateko į tokią duobę." O pasaulio reakcija į meteoritą buvo visai kitokia: "Oho! O tie latviai šaunūs žmonės. Jie turi humoro jausmą."

Štai trys įvykiai, šiemet garsinę Latviją visame pasaulyje. Kuri reklama buvo sėkmingiausia, turėtų būti aišku kiekvienam. Deja, tik ne Latvijos valdžiai.

Valdžia pasijuto įžeista

Vidaus reikalų ministrė Linda Mūrniecė ryšio operatoriaus pokštą pavadino pasityčiojimu iš žmonių ir pareiškė, kad valstybė patyrė 13 tūkst. latų (63,3 tūkst. litų) nuostolių. Politikės vadovaujama ministerija taip pat nusprendė atsisakyti šio ryšio operatoriaus paslaugų.

13 tūkst. latų – tai maždaug tūkstantis Latvijos kario, policininko arba ugniagesio dienos atlyginimų. Sprendžiant iš vaizdo įrašų, prie duobės plušėjo ne daugiau kaip 50 pareigūnų. Kur dar 950 žmonių? Vidaus reikalų ministrė tikriausiai įskaičiavo ir moralinę žalą.

Taigi už sėkmingą reklamą teks mokėti pačiam ryšių operatoriui. Nors prarado dalį abonentų valstybiniame sektoriuje, bendrovė dėl skandalingos akcijos sulaukė daug naujų klientų. Skambučiai karštąja linija nenutyla, žmonės reiškia įvairias nuomones apie netikro meteorito istoriją.

Sklypo, kuriame buvo iškasta neva meteorito duobė, savininkas nusprendė palikti ją bent jau iki kitos vasaros. Žmonės iki šiol atvažiuoja pažiūrėti į "kraterį". Sklypo savininkas ketina išasfaltuoti kelią iki duobės ir pastatyti nuorodas turistams.

Netikro meteorito istorija

Spalio 26-ąją, pirmadienį, visą pasaulį apskriejo žinia, kad Latvijoje, Mazsalacos miesto apylinkėse, sekmadienį nukrito meteoritas. Į įvykio vietą atvykę Valstybinės ugniagesių ir gelbėjimo tarnybos darbuotojai aptiko apie 20 m skersmens ir 5 m gylio kraterį. Atlikti radiacijos matavimų atskubėjo Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų atstovai. Specialistai nustatė kiek padidėjusį radiacijos foną, bet jis neviršijo leistinos normos.

Pasipylė įvairios versijos. Vieni teigė, kad tai gali būti palydovas, kiti įtarė, kad ant Žemės nukrito kosminių šiukšlių. Bet jau nuo pat pradžių specialistai ėmė reikšti abejones, ar tai meteoritas.

Tiesa išaiškėjo tos pačios dienos pavakarę. Mobiliojo ryšio bendrovė "Tele2" prisipažino, kad tai tebuvo reklaminis triukas, kuriuo buvo siekiama atkreipti dėmesį į krizės purtomą valstybę.

Gintaras Šeputis, Lietuvos komunikacijos agentūrų sociacijos valdybos pirmininkas

Latvijos "meteorito" akciją vertinu gerai. Jie padarė kampaniją, kuri perėjo per visus žiniasklaidos kanalus, per visą pasaulį. Akivaizdu, kad Latvija pasirodė kaip labai kūrybinga šalis. Ar ji sau kaip nors pakenkė, parodys laikas. Kai kas gali susidaryti įspūdį, kad latviai yra apgavikai.

Nežinau, ar valstybė gavo daug naudos, to negaliu pasakyti. Bet kadangi tai buvo reklaminio pobūdžio veiksmas, svarbiausia yra Latvijos piliečių, potencialių "Tele2" vartotojų, reakcija. Kiek teko skaityti nuomonių, jos teigiamos, jų gerokai daugiau nei neigiamų.

Lietuvoje šiokių tokių panašių pastangų buvo. Bet neprisimenu tokio masto kampanijos, kad taip greitai būtų pasklidusi žinia, kuri iš anksto būtų buvusi suplanuota, neatsitiktinė.