Čekijoje baigėsi pirmas pirmųjų tiesioginių prezidento rinkimų ratas. Gan netikėtai į antrąjį turą pateko dešiniųjų pažiūrų užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas.

Antrajame ture K.Schwarzenbergas ietis rems su buvusiu Čekijos premjeru ir kairiųjų pažiūrų politikos veteranu Milošu Zemanu. Šis surinko 24,23 proc., o K.Schwarzenbergas – 23,35 proc. rinkėjų balsų. Trečiojoje vietoje liko buvęs šalies centro dešiniųjų premjeras Janas Fischeris, surinkęs 16,37 proc.

Rinkimuose nepasisekė 53 metų Vladimirui Franzui. Šis nuo galvos iki kojų tatuiruotas čekas liko penktojoje vietoje, aplenkęs vos keturis kandidatus.

Antrasis rinkimų ratas numatytas sausio 25–26 d. Rinkimų laimėtojas pakeis Vaclavą Klausą, kurio mandatas baigsis kovo 7 d. Nors prezidento galios Čekijoje ribotos, rinkėjų aktyvumas buvo didelis. Jis siekė 61,29 proc.

Politikos ekspertai teigė, kad abiem kandidatams prieš antrąjį rinkimų turą reikės nemažai padirbėti užkariaujant rinkėjų simpatijas.

"Tiesa, tai bus mūšis tarp kairės ir dešinės. Visgi kandidatų asmeninės savybės, atrodo, lems daug. Kaip matyti, nė vienas iš jų dabar neturi solidžios persvaros", – komentavo pirmojo turo rezultatus Tomas Lebeda, politikos analitikas iš Prahos Karolio universiteto.

Buvęs komunistas M.Zemanas, kuriam yra 68 metai, laikomas proeuropietiškų politiku, skirtingai nei dešimtmetį Čekiją valdantis ekonomikos profesorius V.Klausas. M.Zemanas vadovavo Čekijos vyriausybei nuo 1998 iki 2002 m. Būtent jis buvo atsakingas už Prahos derybas su Briuseliu dėl šalies narystės ES.

Už europietišką Čekijos kursą pasisako ir K.Schwarzenbergas. Jis praėjusiais metais viešai sukritikavo premjero Petro Necaso sprendimą neremti ES stabilumo pakto. K.Schwarzenbergas visuomenėje garsėja ir kaip aktyvus kovotojas su korupcija.

"Manau, jis būtų paskutinis eilėje, jei reikėtų vogti", – juokėsi viena rinkėjų Alena Zurkova.

Vis dėlto M.Zemanas irgi turi kozirį kišenėje – jis gali laisvai kritikuoti K.Schwarzenbergą, kad šis būdamas centro dešinės vyriausybės nariu palaimino griežtas biudžeto karpymo reformas, kuriomis itin piktinasi čekai.

Tiesioginiai prezidento rinkimai Čekijoje vyko pirmąsyk nuo šalies nepriklausomybės atgavimo. Iki tol šalies vadovą Čekijoje rinko parlamentas.