Vokietijos kalėdinės mugės yra verslo pasaulio mikrokosmai, kuriuose rasite visko, pradedant dempinguojamais atlyginimais ir baigiant pramonės milžinais, šluojančiais milijoninį pelną.

Pragariškas darbas

Gerdas Tönneschas 11 valandų per parą praleidžia rankoje laikydamas žaislinį meškėną, rašo žurnalas "Der Spiegel". Kalėdinėje mugėje jis uždirba 1,3 euro (4,5 lito) per valandą. Meškėnas ropoja pardavėjui ranka ir čiupteli už rankos 11 mėnesių kūdikį. Šis pradeda juoktis, linksma darosi ir jo močiutei. Moteris nusprendžia nusipirkti 25 eurus (86 litai) kainuojantį žaislą.

Nors G.Tönneschas ištisas dienas prekiauja meškėnais, jis pats negali sau leisti jo įsigyti. "Turėčiau dirbti iki gyvenimo pabaigos", – sakė jis.

65 metų vyras gauna 570 eurų (2 tūkst. litų) pensiją, bet jos nepakanka sau ir žmonai pragyventi. Kad suvestų galą su galu, jis įsidarbino pliušinių žaislų bendrovėje. Septynias dienas per savaitę nuo 10 iki 21 val. stovėdamas už prekystalio kalėdinėje mugėje jis uždirba 400 eurų (1,4 tūkst. litų). Kartais padėti ateina žmona.

G.Tönneschas pats neįžvelgia, kad yra išnaudojamas. "Kaip nuostabu girdėti vaikų juoką. Mėgstame šį darbą", – šypsodamasis sakė jis.

Pelnas skaičiuojamas milijardais

G.Tönnescho istorija yra kraštutinis pavyzdys. Turgaus prekiautojų asociacijos skaičiavimu, visoje Vokietijoje vyksta 2,5 tūkst. kalėdinių mugių, o jose dirba 188 tūkst. žmonių. Ne visi jie tampa atlyginimų dempingo aukomis, bet tokių žmonių, kaip G.Tönneschas, yra ne vienas. Taip pat yra nemažai gerai uždirbančių, rinkos lyderių ir idealistų. Kalėdinės mugės yra Vokietijos verslo pasaulio mikrokosmai: čia irgi sprendimus priima įtakingi asmenys, verslo asociacijos ir politikai.

Niekas tiksliai nežino, kiek pelno duoda Kalėdų verslas. Analitikų pateikiami skaičiai svyruoja nuo 3 iki 5 mlrd. eurų (10,4–17,3 mlrd. litų). Kiekvienas kalėdinės mugės lankytojas vidutiniškai išleidžia 27–30 eurų (93–103 litus). Pinigai keliauja ne tik į prekiautojų pinigines.

Iš kalėdinės prekybos pelnosi ir taksi vairuotojai, ir viešojo transporto bendrovės, ir viešbučiai. Miuncheno valdžia neseniai suskaičiavo, kad populiarus turgus "Marienplatz" į vietos ekonomiką atneša 175 mlrd. eurų (172 mlrd. litų).

Šeimos verslas

Hansas Peteris Arensas Dortmunde pardavinėja keptą kumpį, o jo sūnus netoli prekiauja karštu vynu. Kalėdinėse mugėse dirba jau ketvirta Aresnų šeimos karta.

"Mums niekuomet nepatiko Kalėdos, net kai buvome vaikai, – prisipažino H.P.Arensas. – Žinau, kad Bažnyčia ragina žmones susimąstyti, bet aš galiu mąstyti tik tuomet, kai skamba kasos aparatas."

Dabar jis eina Turgaus prekiautojų asociacijos prezidento pareigas. Arensams ir daugybei kitų turgaus prekiautojų šeimų Kalėdos yra lemiamas laikotarpis, nes gaunama maždaug pusė metinių pajamų.

H.P.Arensas taip pat yra vienas Dortmundo kalėdinės mugės organizatorių. Tai labai įtakingas asmuo, nes nuo jo priklauso, kas gaus prekystalį ir kurioje vietoje jis bus.

Populiariausia prekė – vynas

Konkurencija dėl vietų yra labai nuožmi. Didesniuose turguose į vieną prekystalį dažniausiai pretenduoja du prekiautojai. 70–80 proc. žmonių nori pardavinėti vyną, nes tai yra pelningiausias kalėdinis verslas. Turgaus prekiautojų asociacijos skaičiavimu, vidutinė apyvarta prie vyno prekystalio šventiniu laikotarpiu siekia 50 tūkst. eurų (173 tūkst. litų). Kitų prekiautojų apyvarta paprastai būna perpus mažesnė. Tačiau pasiūlos perteklių riboja griežtos turgaus taisyklės: tik vienoje iš penkių arba dešimties vietų leidžiama pardavinėti vyną.

"Žmonės turbūt norėtų daugiau, bet turguje turi būti įvairovė", – paaiškino H.P.Arensas.

Siekiant užtikrinti geras sąlygas kitiems prekiautojams, pavyzdžiui, amatininkams, prekiautojams vynu nustatomos didesnės rinkliavos. Niurnbergo kalėdinėje mugėje prekiautojai vynu ir dešra per šventinį laikotarpį moka 522 eurų (1,8 tūkst. litų) nuomos mokestį, o prekiautojai eglučių dekoracijomis – tik 83 eurus (286 litus).

Vokietijos Kalėdų milžinai

Tiek smulkieji verslininkai, tiek stambios bendrovės neatskleidžia, kokį pelną duoda kalėdinė prekyba. Kalėdų rinkos lyderė "Gerstarker" teigia gaminanti 80 proc. Vokietijoje parduodamo karšto vyno. Iš jos populiarų gėrimą perka smulkūs prekybininkai. Kaina priklauso nuo perkamo kiekio ir derėjimosi gabumų.

Kita kalėdinės prekybos milžinė "Käthe Wohlfahrt" prekiauja dekoracijomis: pradedant nuo riešutų spaustukų bei muzikinių dėžučių ir baigiant medinėmis statulėlėmis. Bendrovė turi 33 prekystalius Vokietijos kalėdinėse mugėse, taip pat Tokijuje, Čikagoje ir Filadelfijoje. Vasarą bendrovėje dirba 230 žmonių, o gruodį šis skaičius išauga iki 1 tūkst. "Käthe Wohlfahrt" pati rengia kalėdinę mugę Leipcige.

"Miestai nerodo iniciatyvos rengti muges", – teigė bendrovės atstovė spaudai. Tik trečdalis Vokietijos kalėdinių mugių yra administruojamos savivaldybių.

"Aišku, privačių valdytojų tikslai kitokie nei savivaldybių", – sakė Dresdeno mero pavaduotojas Dirkas Hilbertas. Dresdenas yra vienas iš nedaugelio miestų, rengiančių savo kalėdinę mugę. Savivaldybė neseniai investavo 600 tūkst. eurų (per 2 mln. litų) į vaikų žaidimo aikšteles ir dirbtuves.

"Verslas jau negalės naudotis šiais objektais", – sakė D.Hilbertas. Skirtingai nei privatūs asmenys arba bendrovės, savivaldybė labiau rūpinasi pramogomis, kurios gali pagerinti miesto įvaizdį ir pritraukti daugiau turistų.

Niurnbergas ir Dresdenas kasmet išleidžia po 250 tūkst. eurų (863 tūkst. litų) kalėdinių mugių reklamai. Ten, kur mugių tradicijos nėra tokios senos, pirkėjus bandoma vilioti savo ypatybėmis. Dortmundas giriasi turintis didžiausią pasaulyje Kalėdų eglę, Maincas – didžiausią vyno taurę, o Kaselis – aukščiausią dekoratyvinę Kalėdų piramidę.

Verda kova dėl amatininkų

Kalėdinė mugė neįsivaizduojama be amatininkų, todėl dėl jų vyksta nuožmi kova. Į ją stojo ir prekybos centrai. Siūlydami nemokamas patalpas ir šildymą, jie vilioja amatininkus iš mugių, kuriose tenka visą dieną išbūti šaltyje. Konkurencija pasiekė tokį lygį, kad Hamburgo kalėdinės mugės organizatoriai puodžių ir kalvių pasikvietė iš Ukrainos.

Bet vienas amatininkas Hamburgo mugėje dirba jau 39 metus. 65 metų juvelyras Angelo Motta tvirtina, kad daro tai ne dėl pinigų. Anksčiau jis norėjo tapti vienuoliu ir Sicilijos vienuolyne išmoko daryti papuošalus iš aukso ir sidabro. Vyras net neskaičiuoja, kiek uždirba iš rankdarbių – jis tiesiog mėgsta šį darbą. Kad galėtų įsigyti medžiagų, kartą per metus, artėjant Kalėdoms, jis pardavinėja savo gaminius.

"Iš tikrųjų aš labiau norėčiau juos dovanoti", – prisipažino A.Motta.