Duodama interviu keliems laikraščiams ji pabrėžė Europos paramos Kyjivui svarbą, JAV išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) užsiminus apie savo ketinimą sumažinti Vašingtono paramą Ukrainai.

„Jei jie (JAV) sumažins pagalbą, mums reikės toliau remti Ukrainą, nes nerimauju dėl to, kas nutiks, jei Rusija laimės. Galvoju, kad (tokiu atveju) bus daugiau karų, didesnių karų“, – sakė ji. Jos žodžiai cituojami britų laikraštyje „The Guardian“.

ES jau pradėjo naudoti pelną, gautą iš bloke esančio maždaug 210 mlrd. eurų vertės įšaldyto Rusijos turto, pagalbai Ukrainai.

ES kol kas nenorėjo paimti visos sumos, nes esama abejonių dėl tokio žingsnio teisėtumo.

Tačiau K. Kallas, kuri iki liepos buvo Estijos ministrė pirmininkė, prognozavo, kad „vieną dieną prie to prieisime“, padidindama statymus prieš pirmadienį Briuselyje įvyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Griežta pozicija Maskvos atžvilgiu garsėjanti K. Kallas sakė, kad įšaldytas turtas yra „įrankis Rusijai spausti“.

Jos teigimu, šios lėšos galėtų padėti sumokėti už „visą Rusijos Ukrainai padarytą žalą“.

Pagalbą Ukrainai K. Kallas pavadino investicija į savo pačių saugumą.

ES turi daugiau kaip du trečdalius Vakaruose įšaldyto Rusijos turto. Šis turtas buvo įšaldytas rusų prezidentui Vladimirui Putinui 2022-ųjų vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą.

Maždaug 90 proc. ES esančio įšaldyto Rusijos turto laiko Belgijoje įsikūrusi finansinių paslaugų kompanija „Euroclear“.

Pelnas iš ES laikomo Rusijos turto yra nuo 2,47 mlrd. eurų iki 3 mlrd. eurų per metus. Šie pinigai naudojami Ukrainai ginkluoti ir jos atstatymui po karo finansuoti.

Rusija trečiadienį JAV sprendimą išmokėti 20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) paskolą Ukrainai, dengiamą pelnu iš Vakaruose įšaldyto Rusijos turto, pavadino vagyste ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.