M.Le Pen pastarosiomis savaitėmis paaštrino savo pasisakymus žiniasklaidos atžvilgiu, tikriausiai manydama, kad taip dar sėkmingiau parodys save kaip prieš politikos isteblišmentą kovojančią kandidatę. Ši strategija jau padėjo jai tapti populiariausia kandidate visuomenės nuomonės apklausose.

Sekmadienį viename rinkimų kampanijos renginyje Nanto mieste M.Le Pen apkaltino žiniasklaidą „isteriškai palaikant“ kitą kandidatą – centristą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną), kurio reitingai pastaruoju metu kilo.

Daugiausiai jos kritikos buvo nukreipta vieno iš centro kairės pakraipos laikraščio „Le Monde“ savininkų Pierre'o Berge'o (Pjero Beržo) atžvilgiu.

Kitame politinio spektro gale, komunistų palaikomas kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) susikūrė kanalą „Youtube“ paskyroje, siekdamas apeiti, kaip pats vadina, tradicinę žiniasklaidą.

Jis apkaltino radiją „France Inter“ nesąžiningumu ir naujienų agentūrą AFP dėl paskelbtų dviejų esą melagingų istorijų apie jo požiūrį į Siriją ir Rusijos įsitraukimą į karą toje šalyje.

D.Trumpo taktikos pasisavinimas

Žiniasklaidos istorikas Patrickas Eveno (Patrikas Evano) sako, kad politikų kritika žurnalistams nėra kažkas nauja, bet šios kritikos tonas - kur kas griežtesnis nei anksčiau.

„Išpuoliai prieš žurnalistus nėra nieko nauja, jų galima būdavo susilaukti 4-ame dešimtmetyje“, - sakė jis.

Buvę Prancūzijos prezidentai Francois Mitterrand'as (Fransua Miteranas), Charles'is Pompidou (Šarlis Pompidu) ir Charles'is De Gaulle'is (Šarlis de Golis) taip pat kritikuodavo žiniasklaidą, nurodo ekspertas.

„Tačiau dabar padėtis yra agresyvesnė“, - sakė P.Eveno.

„Visuomenė laikosi vis blogesnio požiūrio politikų atžvilgiu, kaip ir žurnalistai, todėl viena pusė kaltina kitą“, - pridūrė jis.

Vasario pradžioje kandidatas į Prancūzijos prezidentus F.Fillonas apkaltino žiniasklaidą bandant nulinčiuoti jį kilus fiktyvių darbo vietų skandalui. Šis kandidatas dirbdamas Senate ne vienerius metus buvo įdarbinęs savo žmoną Penelope (Penelopę) padėjėja, nors iš tikrųjų ji šių pareigų neatliko. Taip pat teigiama, kad F.Fillonas parūpino fiktyvius darbus savo vaikams.

Politinės komunikacijos specialistas Dominique'as Woltonas (Dominikas Voltonas) sako Prancūzijos politikų pasisakymuose atpažinęs žiniasklaidos kritikavimą taktiką, kurią naudoja JAV prezidentas D.Trumpas ir jo komanda, bandydama palenkti į savo pusę visuomenės nuomonę kovoje su žiniasklaida.

Prezidentas žiniasklaidos pranešimus reguliariai pavadina „išgalvotomis naujienomis“, arba žlungančiais vadina tokius laikraščius, kaip „The New York Times“.

Praėjusią savaitę Baltųjų rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris (Šonas Spaiseris) neįleido į spaudos konferenciją kai kurių autoritetingų žiniasklaidos priemonių atstovų – į ją buvo pakviesti tik palankiai prezidento veiklą nušviečiantys žurnalistai.

„Įtampos atmosfera“

„Netikrų naujienų“ apibrėžimą pastarosiomis savaitėmis taip pat pradėjo naudoti M.Le Pen partijos „Nacionalinis frontas“ (FN) aukšto rango narys Florianas Philippot (Florianas Filipo), kai kritikavo AFP sudarytą infogramą apie kandidatų į Prancūzijos prezidentus pažiūras.

„Trumpas nepaklūsta teisingumo sistemai bei įžeidinėja žiniasklaidą savo pareiškimais apie išgalvotas naujienas, ir dabar tai yra mėgdžiojama F.Fillono ir M.Le Pen“, - sakė politikos apžvalgininkas ir akademikas Herve Le Brasas (Hervė Le Brasas).

AFP naujienų direktorė Michele Leridon (Mišel Leridon) sakė: „Nuo Trumpo rinkimų kritika, netgi priekabiavimas prie žiniasklaidos tapo kai kurių politikų strategija.“

„Jie naudoja „išgalvotų naujienų“ terminą naujienoms, kurios yra tikslios, bet kurios jiems nepatinka. (...) Geriausias mūsų atsakymas – būti tiek kiek įmanoma tikslesniems“, - pridūrė ji.

„Le Monde“ vadovas Jerome'as Fenoglio (Žeromas Fenoljas) nurodė: „Jeigu nori sukurti įspūdį, kad esi nesisteminis, paprasčiausias būdas tai padaryti – pulti žiniasklaidą.“

Jo nuomone, dažnesnis politikų naudojimasis tinklaraščiais ir „Twitter“ sukūrė „įtampos atmosferą“.