„Dabar kiekvieną dieną mes statysime Ameriką pirmiausia ir kovosime dėl kuo didesnės naudos iš kiekvieno dolerio, kurį mokesčiais sumoka mūsų puikūs piliečiai“, – sakė D. Trumpas.

Europa piktinasi ir reikalauja, kad D. Trumpas įtrauktų ją į derybas su Vladimiru Putinu, bet panašu, kad Europoje tiesiog nėra šalių, kurios apie saugumą galėtų kalbėti D. Trumpui suprantama pinigų ir galios kalba. Tai turinčios daryti didžiausios Europos šalys vos siekia ar net nesiekia dviejų procentų BVP gynybai, o didžiausią pinigų dalį gynybai skiria mažiausios Europos šalys, kurios dėl savo dydžio neturi lemiamo balso.

„Yra didelis noras rasti būdus ir svertus dalyvauti derybose, būti prie stalo“, – teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Amerikiečiai pagrįstai reikalauja, kad Europos šalys didintų investicijas į savo gynybą.

„29 Aljanso valstybės finansuoja 30 proc. biudžeto, o Amerika – 70 proc. NATO biudžeto. Tai yra disbalansas“, – pabrėžė buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas.

Akivaizdūs skirtumai ir su parama Ukrainai. Tiesa, čia pats D. Trumpas manipuliuoja, nuolat kartodamas, kad Jungtinės Valstijos skiria Ukrainai paramos už 300 mlrd. ar dar daugiau.

„Mes esame ten su 350 mlrd. Nežinau, kaip tai nutiko, bet tai daug pinigų. Tai J. Bideno kaltė“, – kalbėjo D. Trumpas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kylio instituto skaičiavimais, nuo invazijos pradžios iki šių metų Europa skyrė Ukrainai daugiau finansinės, humanitarinės ir karinės paramos – už 132 mlrd. eurų, Jungtinės Valstijos – už 114 mlrd. Vertinant atskiras šalis, amerikiečiai yra absoliutūs paramos Ukrainai lyderiai.

Iš 114 mlrd. eurų daugiau nei pusė buvo skirta paramai ginklais, dar apie 50 mlrd. – Ukrainos biudžetui. Panašią sumą Ukrainos biudžetui skyrė ir Europos Sąjunga. Iš atskirų Europos šalių didžiausią paramą skyrė Vokietija – 17 mlrd. eurų, Jungtinė Karalystė – 15 mlrd. Penkta didžiausia Ukrainos rėmėja, esanti kitame pasaulio krašte, Japonija, skyrė 10,5 mlrd. eurų. Vieną didžiausių kariuomenių Europoje turinti Prancūzija skyrė paramos už mažiau nei 5 mlrd, panašiai kaip Švedija, Lenkija. Ispanija skyrė Ukrainai panašią paramą kaip Lietuva, nors Ispanijos ekonomika yra net 20 kartų didesnė.

„Man atrodo, kad po Miuncheno susitikimo ar Miuncheno saugumo konferencijos vis labiau plinta įsitikinimas, jog šį kartą turime kalbėti ne apie kosmetinius gynybos išlaidų didinimus, o apie ryžtingą ir kardinalų gynybos išlaidų didinimą“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Dar ryškesnis skirtumas matomas skaičiuojant, kiek procentų BVP sudaro parama Ukrainai. Nuo invazijos pradžios iki šių metų Estija ir Danija skyrė Ukrainai daugiau nei 2 proc. savo vienerių metų BVP, po jų rikiuojasi Lietuva ir Latvija. Visos likusios Vakarų šalys Ukrainai skyrė gerokai mažiau nei 1 proc. BVP. Net Lenkijos indėlis Ukrainai yra perpus mažesnis nei Baltijos šalių ir Danijos. Galingiausia Europos ekonomika Vokietija skyrė mažiau nei pusę procento BVP, Prancūzija – tris dešimtąsias procento. Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos skyrė pusę procento BVP. Vidutiniškai visa Europos Sąjunga Ukrainai skyrė beveik tiek pat, kiek amerikiečiai.

Šį laikotarpį galima apibūdinti taip – Vakarai tiesiog nusimetė kaukes. Europa pripažino, kad amerikiečiai yra būtini saugumui ir kiekvieno NATO centimetro gynybai. Buvęs diplomatas V. Ušackas teigia, jog amerikiečiai visada į Europos saugumą žvelgė per piniginės naudos prizmę. Dabar jie reikalauja, kad Europa gintųsi pati, nors praeityje reikalavo priešingai.

Daliai stebėtojų jau atrodo, kad galbūt Vokietijoje, kurią D. Trumpas kritikavo labiausiai, prasidėjo dar Olafo Šolco deklaruotas Zeitenwende – amžiaus posūkis. Naujasis kancleris F. Merzas vienu iš svarbiausių prioritetų įvardija būtinybę užtikrinti tokias investicijas, kurios leistų Europai apsiginti pačiai.