– Ponia Matulaiti, kiek, iš tiesų, laiko Estijoje truko diskusijos dėl šio įstatymo?

– Tiesą pasakius, diskusijos nebuvo trumpos, buvo ganėtinai karštos, ne viskas vyko sklandžiai, labai panašiai kaip Lietuvoje šiuo metu. Truko apie du tris metus. Reikia prisiminti, kad Civilinės partnerystės įstatymas įsigaliojo 2016 metų sausio 1 d., tačiau Estijos Parlamento jis buvo priimtas dar 2014-ais metais. Tad gana ilgai užtruko pats įstatymo priėmimo, įsigaliojimo periodas.

Buvo pakankamai aistrų. Buvo ir piketų, ir mitingų, ir plakatų. Galbūt jie nebuvo tokie gausūs ir aistringi.

Reikia pripažinti, kad net ir po to, kai Partnerystės įstatymas buvo priimtas, ir toliau buvo tam tikrų trukdžių, kurie buvo susiję su poįstatyminiu aktu, kitų susijusių įstatymų pakeitimu, nes tam, kad įsigaliotų ir sklandžiai veiktų Partnerystės įstatymas, turėjo būti pakeista apie 100 įstatyminių aktų. Procesas strigo. Todėl 2017-ais metais Talino administracinio teismo sprendimu netgi buvo priimta nutartis, kad trukdžiai dėl poįstatyminių aktų neįgyvendinimo ir vilkinimo sukelia žalą suinteresuotoms pusėms. Tad, galima sakyti, kad procesas buvo visoks.

– Bet, ponia Matulaiti, ar tai kėlė tiek pat aistrų, buvo rengiami mitingai, kuriamos peticijos, kaip kad šiomis dienomis Lietuvoje?

– Buvo pakankamai aistrų. Buvo ir piketų, ir mitingų, ir plakatų. Galbūt jie nebuvo tokie gausūs ir aistringi. Daugelis procesų Estijoje vyksta šiek tiek santūriau ir ramiau. Tačiau didžiausia kova vyko Parlamente. Jame pasipriešinimas buvo gana didelis, virė aistros. Tuo metu keturios ideologiškai skirtingos partijos šia tema susivienijo ir prieštaravo šio įstatymo priėmimui.

– Ar priėmus įstatymą visuomenė subyrėjo ir kilo reali grėsmė šeimoms Estijoje?

– Tikrai ne. Tikrai nesubyrėjo, dangus nesugriuvo. Apklausos šia tema buvo vykdomos keliais etapais: proceso pradžioje, kuomet dar tik buvo diskutuojama apie įstatymą, po kelių metų ir 2019-ais metais. Jos parodė, kad  dauguma tų, kurie prieš penkis, šešis ar septynis metus buvo nusistatę „prieš“ Partnerystės įstatymą, 2019-ais metais jau pasisakė „už“ tokį įstatymą. Tad tam tikras pokytis tikrai įvyko. Tiesa, tai buvo 2019 metai. Todėl kyla klausimas, ką rodytų šių dienų apklausos. Konservatyviųjų partijų reitingai pastaruoju metu yra dramatiškai išaugę. Todėl manyčiau, kad šiandien rezultatai tokie jau nebūtų.

– Kaip jums, kaip Estijos gyventojui, atrodo dabar vykstančios diskusijos, kovos Lietuvoje – tiek Parlamente, tiek visuomenėje?

– Manau, kad tai yra ne vien Partnerystės įstatymo klausimas. Vyksta keletas aistringų kampanijų. Stambulo konvencija irgi kėlė didžiules aistras. Estija taip pat, jau gerokai anksčiau, yra prisijungusi prie šios konvencijos. Ir lygiai taip pat dangus nuo to nesugriuvo.

Ką sako Estijos patirtis? Kad priėmus tuos įstatymus, žingsnis po žingsnio vyksta visuomenės požiūrio pokyčiai, o svarbiausia, ką estai pastebi, kad reikia koncentruotis į tokių įstatymų esmę. Nes, kaip ir Lietuvoje, taip ir Estijoje, kuomet buvo diskutuojama apie Partnerystės įstatymą, lygiai taip pat buvo kalbama apie tradicinių vertybių sugriovimą. Tiesa, galbūt mažiau buvo minimos krikščioniškos vertybės, nes Estija yra viena mažiausiai religingų Europos sąjungos šalių.

Tačiau yra kitas, dažnai Estijoje vykstančiose fundamentaliose diskusijose užduodamas klausimas – ar šis Partnerystės institutas nelems populiacijos, gimstamumo mažėjimo? Mažos šalies, tautos genas yra stiprus. Kaip patys estai sako, „mes šį geną vystome jau 800 metų“.

– Ponia Matulaiti, dabar Lietuvoje svarstant šį klausimą ar Stambulo konvenciją, oponentai pasitelkia tokius argumentus, jog šalys, kurios yra priėmusios Partnerystės įstatymus ar yra pritarusios Stambulo konvencijai, jau svarsto atsisakyti šio susitarimo ir atšaukti šį įstatymą, nes esą jie neveikia ir yra nereikalingi. Ar Estijoje yra bent kažkokios diskusijos apie tai, kad estai nutrauktų Partnerystės įstatymo galiojimą, panaikintų jį ar pasitrauktų iš Stambulo konvencijos?

– Trumpas atsakymas – taip, yra. Konkreti politinė partija, konservatyvioji Estijos partija EKRE, kuri dar 2017-ais metais bandė atšaukti ir panaikinti Partnerystės įstatymą, nuolat kelia klausimą dėl pasitraukimo iš Stambulo konvencijos. Tai yra konkreti politinė jėga, kuri siekia šio tikslo ir kalba garsiai. Tačiau klausimas, kaip plačiai tai atsispindi visuomenėje.