Kazachstanas kovo mėnesį rengia referendumą dėl žodžio laisvės ribojimo ir įpėdinystės

Nuo tada, kai 2019 metais į prezidento postą atėjo Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas), jis nesusidūrė su jokia rimta opozicija ir sustiprino savo asmeninę kontrolę Centrinės Azijos šalyje, kuri yra Rusijos sąjungininkė ir palaiko šiltus santykius su Kinija.

Tačiau prezidentas pažadėjo reformuoti šalies politinę sistemą po mirtinų protestų dėl aukštų pragyvenimo išlaidų 2022-ųjų sausį. Oficialiais duomenimis, per šiuos protestus žuvo 238 žmonės.

Po šių neramumų K.-J. Tokayevas taip pat ėmėsi slopinti savo pirmtako Nursultano Nazarbayevo (Nursultano Nazarbajevo), kuris beveik tris dešimtmečius vadovavo šaliai ir išlaikė didelę įtaką, galią.

Vyriausybės remiamame laikraštyje „Kazakhstanskaya Pravda“ paskelbtame straipsnyje teigiama, kad planuojamos pataisos panaikins senatą ir įves vienų rūmų parlamentą.

Taip pat bus atkurta viceprezidento pareigybė. Kai kurie stebėtojai tai vertina kaip žingsnį, siekiant iš esmės K.-J. Tokayevui paruošti įpėdinį, prezidentui teigiant, jog jis neplanuoja dalyvauti 2029-ųjų rinkimuose.

„Nėra abejonių, kad konstitucinės pataisos (...) iš esmės pertvarkys visą valstybės sistemą“, – sakė jis sausio pabaigoje.

Anksčiau šį mėnesį jis pareiškė, kad šalis „juda link prezidentinės respublikos su įtakingu parlamentu“.

Valdančioji partija „Amanat“ dominuoja Kazachstano įstatymų leidyboje, o daugelis opozicinių politinių judėjimų iš esmės buvo uždrausti.

Tačiau dabar siūlomos pataisos dar labiau apribotų žodžio laisvę: jos skelbia, kad vieši teiginiai neturi „kenkti visuomenės moralei ar pažeisti viešosios tvarkos“.

Tai taip pat palies teisę protestuoti, remiantis tuo, ką valstybė laiko būtinybe apsaugoti visuomenės moralę ar nacionalinį saugumą.

Kiti pakeitimai numatytų simbolinį rusų kalbos statuso sumažinimą – ji vis dar plačiai vartojama visoje šalyje ir biurokratinėje aplinkoje.

2022 metais Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą paspartino Centrinės Azijos valstybių siekį stiprinti savo nacionalinę ir kultūrinę tapatybę, kuri ilgus dešimtmečius buvo silpninama Maskvos valdymo laikais – tiek Rusijos imperijos, tiek Sovietų Sąjungos metais.

Jei pakeitimai bus patvirtinti, rusų kalba oficialioje aplinkoje būtų „naudojama kartu su“, o ne „lygiomis teisėmis“ su kazachų kalba.