Paryžiaus kepėjai kasmet varžosi, kuriam iš jų teks garbė tiekti prancūziškuosius batonus Eliziejaus rūmams, pačiam prezidentui. Nugalėtojui tenka ir 4 tūkst. eurų prizas.

Paryžiuje daugiau negu du šimtai kepėjų varžėsi dėl geriausio vieno iš Prancūzijos simbolių tiekėjo vardo. Po to jie rikiavosi eilėje, kad galėtų komisijai pateikti savo gaminius.

„Šįkart rengėmės ilgiau negu paprastai, kad iškeptume tikrai geriausią prancūziškąjį batoną. Žinoma, yra įtampos, bet taip pat smagu varžytis su kitais Paryžiaus kepėjais. Įdomu sužinoti, kas labiausiai patinka ne tik tavo rajonui, bet ką vertina visas Paryžius“, – komentavo konkurso dalyvė Camille Rosso.

Kiekvieno dalyvio atnešti du batonai buvo registruojami, jiems suteikti tapatybės numeriai. Batonai buvo akylai sveriami, matuojami: svoris turėjo būti nuo 250-ies iki 300 gramų, ilgis – nuo 55 iki 70 centimetrų.

Teisėjai, žinoma, vertino ir skonį, kokybę, kvapą, išvaizdą.

„Man labai svarbi tekstūra. Batonas negali būti lyg guma arba sausas. Man patinka, kai jis laužomas trakšteli, o kai atlaužiate, norite matyti aiškias poras“, – atkreipė dėmesį komisijos narė Meg Zimbeck.

Nugalėtoju pripažintas Ridho Khadherio batonas, tad klientai – nauji ir seni – patraukė į jo nedidelę krautuvėlę, kad sužinotų, kuo jo batonai tokie ypatingi.

„Tešlą minkome išvakarėse, prieš 24 valandas, drėgmės turi būti iki 70 proc. Dedame nedaug raugo, formuojame rankomis“, – pasakojo geriausio batono konkurso nugalėtojas R. Khadher.

Tradicijos ir kantrybė – taip trumpai apibūdina savo batonų sėkmę kepėjas.

Jis tikisi, kad Prancūzijos prezidentui jie patiks, ir jis taps jo nuolatiniu klientu.